Kaip rašoma straipsnyje aconsciousrethink.com, vienus abejonės užplūsta dažniau, kiti atrodo tvirtai tikintys savimi, tačiau ir jiems pasitaiko dvejonių akimirkų.
Žmogiška kelti klausimų, abejoti savimi, kita vertus, tai neturi tapti vyraujančiu motyvu.
Štai keli argumentai, įrodysiantys, kad nesate kvaili:
1. Akademiniai pasiekimai nereiškia, kad esate protingiausi.
Šiuolaikinėje visuomenėje didelė svarba teikiama akademiniam išsilavinimui. Tiesa, jau imame suprasti, kad universiteto diplomas – toli gražu ne viskas ir nėra svarbiausias dalykas gyvenime.
Klestinčius akademinėje aplinkoje, žaibiškai galinčius išspręsti lygtį ar parašyti akademinę esė daugelis laiko intelekto įsikūnijimu.
O jei atsidūrus tyliame kabinete su tiksinčiu laikrodžiu, jums tarsi suminkštėja smegenys? Tai nereiškia, kad esate prastesni. Tiesiog mes neteisingai suprantame apibūdinimus „protiniai gabumai, intelektas“. Sugebėjimas parašyti esė ar išspręsti lygtį nėra intelekto požymis.
Galbūt jūsų stiprioji pusė – kūrybiškumas ar praktiškumas. Gal esate be galo pastabūs detalėms, turte pavydėtiną įžvalgumą, esate gabūs iliustratoriai... Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės.
Akademiniai pasiekimai – ne jūsų aistra, bet jūs galite pasižymėti išskirtiniu emociniu intelektu, socialiniais įgūdžiai, kurių, ne paslaptis, akademikams kartais pritrūksta.
Galime lažintis – tarp klasės draugų tikrai prisimintumėte tokių, kurie gliaudė matematikos uždavinius tarsi riešutus, bet niekaip nepajėgdavo užmegzti ryšių su aplinkiniais.
Apskritai laimingi, gyvenimu patenkinti žmonės sugeba išnaudoti stipriąsias savo puses, gabumus ir kompensuoti silpnesnes puses.
2. Apsišaukėlio sindromas kur kas dažnesnis, nei jums atrodo.
Išties svarbu įsisąmoninti – ne jūs vieni taip jaučiatės.
Kad ir kaip kvalifikuoti esame teoriškai, kad ir kokie išsilavinę esame teoriškai, visi kartais pasijuntame taip, lyg darbe ar gyvenime apsimetinėtume. Esame įsitikinę – vieną dieną kas nors supras, kad esame apsišaukėliai ir išsiųs mus namo.
Žinojimas, kad kartais taip jaučiamės visi, net tie, kurie pasiekę didžiausios sėkmės karjeros srityje, gali padėti suvokti, kad baimė egzistuoja tik mūsų galvoje. Taip kalba vidinis bailys, kuris nenori būti išstumtas iš komforto zonos.
3. Visi turime pasiūlyti pasauliui kažką unikalaus.
Nė vienas žmogus visoje planetoje nėra apdovanotas tokiais pačiais gebėjimais kaip jūs.
Visi gimstame su tam tikrais talentais. Visa, ko išmokstame ir patiriame gyvenime, formuoja mus ir mūsų individualius gebėjimus, kuriais skiriamės nuo kitų žmonių.
Čia ir yra žmonijos grožis. Jei visi būtume Einsteinai, nieko nepasiektume, nes kiauras dienas prasėdėtume laboratorijose. Visuomenė ne taip funkcionuoja.
Jei visi vertintume ir pasitelktume savo talentus ir stiprybes, užuot jaudinęsi, kad nesame pakankamai geri, pasaulis būtų kur kas puikesnis.
4. Mokymasis trunka visą gyvenimą.
Vaikystėje atrodo – kai išlaikysite egzaminus ir išsivaduosite iš mokyklos pančių, būsite išmokę viską, ko reikia, ir tapsite visiškai susiformavusiu žmogumi.
Vaikai nesupranta, kad mokymasis – niekada nesiliaujantis procesas. Darbas – irgi mokykla, tik kitokia. Kiekviena sąveika su žmonėmis išmoko kažko naujo.
Tad jei atrodo, kad jūsų žiniose yra spragų, visada galite jas užpildyti. Visada galite užsirašyti į kursus, visada galite grįžti į mokyklą. Visada galite išmokti kažko naujo.
Liaukitės sau kartoję, kad nesate gabus kalboms ar piešimui, ar kokiam kitam dalykui, tiesiog eikite ir mokykitės.
Niekada nevėlu išmokti ko nors naujo, užpildyti žinių spragas. Stverkite gyvenimą už ragų ir maksimaliai išnaudokite nuostabias savo smegenis.
5. Gyvenimiškos patirtys yra be galo vertingos.
Kiekvieną dieną išmokstame kažko naujo. Kiekviena šioje planetoje nugyventa diena praturtina gyvenimiška patirtimi, sukauptos patirtys padeda priimti išmintingesnius sprendimus.
Jei kartais jaučiatės kvaili, pagalvokite, kaip toli nuėjote savo gyvenime ir kiek daug išmokote, tiesiog gyvendami.
Pagalvokite apie visus dalykus, kuriuos galite padaryti dabar, o anksčiau – nemokėjote, prisiminkite, kiek sunkumų esate įveikę.
6. Kiekviena klaida yra pamoka.
Jei gyvenime nebūtumėte padarę nė vienos klaidos, ar ko nors būtumėte išmokę? Nebūtumėte. Tik nukritęs nuo arklio, žmogus išmoksta joti. Tik neišlaikę egzamino, vėliau pasistengiate ir tinkamai jam pasiruošiate.
Tik pasakę nemalonų dalyką ir įskaudinę žmogų, išmokstate būti jautresni žmonių atžvilgiu. Tik pasitikėję netinkamu žmogumi ar pasirinkę klaidingai, suprantate, ko ateityje reikia saugotis, ir nebekartojate tos pačios klaidos.
Jei niekada neklystume, niekas neskatintų mūsų tapti geresniais ar sumaniau elgtis.
7. Negailestingiausi kritikai esame patys sau.
Labai dažnai, sakydami, kad jaučiamės kvaili, iš tiesų bijome, kad aplinkiniai – mūsų šeimos nariai, draugai, kolegos – laiko mus kvailais.
Mes, žmonės, esame stipriai susikoncentravę į save ir todėl manome, kad kiti daug laiko galvoja apie mūsų pasakytą kvailystę ar neprotingą poelgį.
Iš tiesų žmogus, kuris, kaip jums atrodo, jus stebi, yra kupinas savų kompleksų ir pernelyg pasinėręs į svarstymus, ką žmonės apie jį galvoja, kad turėtų laiko mintims apie jus.
Jūs patys skiriate laiko ir kritikuojate savo posakius, poelgius ar save, kaip asmenybę.
Pasistenkite pastebėti, kai įsijungia vidinis kritikas ir ima kritikuoti kokį nors jūsų poelgį. Paklauskite savęs, ar kada norėjote prikalbėti tokių dalykų kitam žmogui. Jei nenorėjote, neturėtumėte jų sakyti ir sau. Kreipkite dėmesį į savo stipriąsias puses ir į sumanumą, kurio turite su kaupu.
