Musė ir bitė
Jei paklaustumėte musės, ar yra apylinkėje gėlių, ji atsakys:
– Nežinau.. O va nešvarumų štai tame griovyje – pilna.
Ir musė pradės vardinti visas šiukšliavietes, kuriose ji pabuvojo.
O jeigu paklausite bitės:
– Ar tu matei čia apylinkėse kokias nors šiukšliavietes?
Tai ji atsakys:
– Šiukšliavietes? Ne, niekur nemačiau. Čia tiek daug kvapnių gėlių!
Musė iš tiesų pačioje gražiausioje pievoje ras nešvarumų, o bitė dumbliniausioje pelkėje ras lotoso žiedą ir surinks iš jo kvapnų nektarą.
Būk nusiteikęs pozityviai!
Gyveno kartą maži varliukai. Vieną dieną jie nutarė organizuoti rungtynes, kurių tikslas buvo užkopti į uolos viršūnę. Susirinko daug žiūrovų – jie atėjo pažiūrėti ir pasišaipyti iš keisto varliukų užmojo. Rungtynės prasidėjo ir pasipylė replikos: „tai pernelyg sudėtinga“, „jie niekada neužlips ant uolos“, „be šansų“, „uola pernelyg aukšta“. Ir tikrai – varliukai ėmė kristi... išskyrus tuos, kurie nepaisydami žiūrovų šūksnių, lipo vis aukščiau.
Minia įsisiūbavo ir šaukė dar garsiau: „sakiau, kad jie neišlaikys“, „nei vienam tai nepavyks“.. Ir.. atkakliausi varliukai išties ėmė kristi vienas po kito. Tik vienas ištvermingiausias varliukas lipo vis aukščiau ir aukščiau, jis vienintelis nepasidavė žiūrovų šūksniams. Galiausiai, įdėjęs visas savo pastangas, jis vienas pasiekė uolos viršūnę.
Tuomet varliukams ir žiūrovams parūpo sužinoti, kaip jam tai pavyko. Vienas dalyvis paklausė varliuko, iš kur jis sėmėsi tiek jėgų ir atkaklumo. Varliukas laimingas šypsojosi ir tylėjo.. pasirodo, laimėtojas buvo kurčias..
Moralė: niekada neklausyk žmonių, kurie stengiasi perduoti tau savo pesimizmą ir negatyvią nuotaiką – jie tokiu būdu gesina tavo karščiausias svajones. Nepamiršk žodžių galios: viskas, ką tu girdi ar skaitai, veikia tavo elgesį. Kartais verta užduoti sau klausimus: ar gali ignoruoti kitų negatyvumą? Ar visada imiesi veiklos nusiteikęs optimistiškai?
Malda
Dieve, kaip taip gaunasi,
kad mes daug keliaujame,
stebimės ir grožimės svetimais kraštais,
žavimės kalnų aukščiu,
jūrų platybėmis ir upių tėkme,
sustingstame prieš vandenynų galią..
O kai mes žiūrime į savo vidų,
tai nepastebime svarbiausio ir didingiausio stebuklo?..
Veidrodis
Vienas keliautojas priėjo senovinį miestą ir paklausė vartų sargybinio:
– Kaip jūs čia gyvenate?
– O kaip buvo ten, iš kur tu atėjai? – paklausė sargybinis.
– O, tai buvo klaiki vieta – atsakė keliauninkas, – žmonės ten nedraugiški, apgaudinėja vienas kitą, darbo nėra ir visur baisi nešvara..
– Na, tuomet čia tu rasi lygiai tą patį, – atsakė sargybinis.
Keliauninkas palingavo galvą ir ir nukeliavo toliau. Po kiek laiko prie miesto vartų atėjo kitas keliautojas ir taip pat paklausė:
– Kaip jūs čia gyvenate?
– O kaip buvo ten, iš kur tu atėjai? -vėl paklausė sargybinis.
– O.. tai buvo puiki vieta: geranoriški žmonės, pakankamai maisto ir klestinti visuomenė.
– Na, tuomet tu rasi čia daugmaž tą patį, – atsakė sargybinis.
Keliautojas nusišypsojo ir įėjo pro vartus į savo naujus namus..
Beieškant tobulumo
Vienas vyras visą savo gyvenimą ieškojo tobulos moters santuokai. Paieškos užtrūko, ir kai jau jis buvo senolis, jo paklausė:
– Nejaugi per visą gyvenimą nebuvote sutikęs tobulos moters?
– Taip!.. Kartą sutikau tobulą moterį!
– Ir kaip? Kodėl jos nevedėte?
– Tai kad.. ji ieškojo tobulo vyro..
Laimė
Kai buvau mažas, mama nuolat sakydavo, kad svarbiausia yra būti laimingu gyvenime.
Kai pradėjau lankyti mokyklą, manęs paklausė, kuo aš norėčiau būti. Aš parašiau: „Būti laimingu“.
Man pasakė: „Tu nesupratai užduoties“. Aš atsakiau: „Jūs nesupratote gyvenimo“.
(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)