Kitaip sakant tokie žmonės nepasiduoda nerimo diktuojamam norui vengti. Jie veikia, daro, siekia, bendrauja. Tik tai jiems kainuoja labai daug jėgų. Jie gali tiesiog neatpažinti, kad jų gyvenimas yra varomas nerimo degalais arba neįsivaizduoja, kad galima gyventi kitaip: nespaudžiant savęs, nekritikuojant, nesilyginant su kitais ir nekaltinant savęs dėl visko.
Schemų terapija tai vadina hyperkompensacija, kada žmogus, kovodamas su savo vidiniais kritikais, bandydamas paneigti giluminius įsitikinimus apie save (pvz.: „Aš nevykėlė“, „Aš kvailas“,“Aš prastesnis už kitus“), daro labai daug arba gerokai per daug. Tarsi sustojus, jų pasaulis subyrės ir visi suvoks, kokie jie yra iš tikrųjų.
Iš išorės tokie žmonės atrodo ramūs, pasitikintys savimi. Jie labai gerai moka planuoti tiek savo darbą, tiek asmeninį gyvenimą. Toks tobulas šiuolaikinis žmogus. Darbe jie viską padaro laiku, niekada nevėluoja, beveik niekada neserga, nerodo savo emocijų, jiems viskas visada gerai. Asmeniniame gyvenime tai žmonės, kurie nuolat ką nors veikia, dažniausiai padeda kitiems, sprendžia kitų žmonių problemas, juos išklauso ir palaiko. Jie tarsi niekada nesiilsi ir neskiria laiko jėgų atgavimui.
Tačiau viduje tie žmonės nuolat jaučia įtampą, nuolat galvoja ir pergalvoja dalykus (klientai tai įvardija, kaip norą, kad kas nors atskirtų jų galvą nuo kūno, nes galvoje nuolat dūzgia mintys): daugiausia minčių būna apie ateitį su klausimu „Kas, jeigu?.." Jiems svarbus kitų žmonių pritarimas ir patvirtinimas, kad viską daro teisingai, jie linkę save kaltinti dėl visko, nuolat galvoje suka mintis, kad galėjau ir geriau…
Iš išorės nerimas tarsi neveikia žmogaus gyvenimo, bet viduje žmogus kenčia. Nuolat spausdamas greičio pedalą, toks žmogus, nepalieka laiko: jėgų atstatymui, pabuvimui čia ir dabar, sustojimui ir suvokimui, ko jis iš tikrųjų nori.
Ar atpažinote save? Tai tobulas šiuolaikinis žmogus ar kenčiantis žiurkių lenktynių dalyvis?