aA
Galvos smegenų funkcijos intensyvumą lemia begalė veiksnių. Vieni iš jų – tai žmogaus įpročiai ir netgi jo nusiteikimas. Netrukus sužinosite, kas gali sufleruoti apie smegenų būklę.
Įrodyta, kad žmogaus smegenys gali būti daug už jį jaunesnės arba senesnės: pasitikrinti nesunku
© Shutterstock

Pradėkime nuo paties paprasčiausio klausimo, kaip žmogus jaučiasi – jaunesnis, ar senesnis nei yra iš tikrųjų. Juk, tarkim, 42-ejų metų pilietis užsižaidęs su vaikais gali pasijusti kaip dvylikametis, bet po svarbių dalykinių susitikimų, blaškymosi po parduotuves ir transporto spūsčių griūti į lovą besijausdamas taip, tarsi artėtų prie septyniasdešimtmečio.

Kalbant apie galvos smegenis, tenka pasakyti, kad toks amžiaus neatitikimas yra ne menamas, o faktinis reiškinys: moksliškai įrodyta, kad smegenų senėjimo tempas gali neatitikti metais matuojamo jų savininko amžiaus. Priklausomai nuo sveikatos būklės, gyvensenos ypatumų ir charakterio savybių, žmogaus smegenys gali būti daug už jį jaunesnės arba senesnės, t. y. pasiekusios tokį „susidėvėjimo“ laipsnį, kuris nėra būdingas jo metų asmeniui, rašoma portale prevention.com.

Kaipgi žinoti, ar galvos smegenys veikia it laikrodukas, ar šlubčioja iš nuovargio? Siūlome peržvelgti toliau suminėtus smegenų amžiaus nuorodoms priskiriamus požymius. Vieni iš jų nudžiugins, tačiau kiti suveiks kaip įspėjimas. Bet kuriuo atveju nepulkite į paniką: verčiau skaitykite toliau ir išsiaiškinkite, kaip apgręžti vykstantį procesą – ką gi daryti, kad smegenys ilgai tarnautų be menkiausių nesklandumų.

Kas rodo, kad smegenys tebėra jaunos

Įrodyta, kad žmogaus smegenys gali būti daug už jį jaunesnės arba senesnės: pasitikrinti nesunku
© Shutterstock nuotr.


Mokslinėje literatūroje dažniausiai minimi trys akivaizdžiausi apie smegenų jaunystę bylojantys požymiai.

Jaučiatės jaunesni negu esate

Su biologiniu, arba faktiniu, žmogaus amžiumi supriešinamas amžius, kokio žmogus jaučiasi esąs, yra vadinamas subjektyviuoju žmogaus amžiumi. Jei subjektyviai jaučiatės turį ne tiek daug metų, kiek iš tikrųjų turite, tai geras ženklas!

Remiantis Seule veikiančiuose Nacionaliniame ir Yonsei universitetuose atliktų tyrimų išvadomis, žmonėms, kurie jaučiasi esą jaunesni negu yra, fiziniai smegenų senėjimo požymiai su metais randasi ganėtinai lėtai. Kitaip sakant, jaunas subjektyvusis amžius gali turėti pozityvų poveikį tam tikriems smegenų veikimo mechanizmams ir struktūrinio jų senėjimo tempui.

Norint suprasti, kaip tiksliai jaunatviškas nusiteikimas veikia nervinius mechanizmus, reikia atlikti daugiau išsamesnių tyrimų, bet, vadovaujantis viena mokslininkų iškelta hipoteze, kuo jaunatviškiau jaučiamės, tuo esame aktyvesni tiek fiziškai, tiek psichologiškai, o šitai pozityviai veikia smegenų būklę.

Vadinasi, reikia daryti tai, kas padėtų pasijusti jaunesniems. Pavyzdžiui, jei ligi šiol pirmenybę teikėte dainoms, kurių klausydavotės jaunystėje, įprastą grojaraštį derėtų pamėginti papildyti šiuolaikine muzika. Tikėtina, kad ji padės patirti energijos, gyvybinių jėgų antplūdį.

Galite laisvai susikalbėti daugiau negu viena kalba

Kanados ir Ispanijos mokslininkai nustatė, kad kelias kalbas įvaldžiusiems žmonėms būdingos labiau centralizuotos ir specializuotos nervinės jungtys. Dėl būtinybės nuolatos bendrauti net ir dviem kalbomis smegenys, esą, įgunda daug efektyviau atrinkinėti informaciją, todėl ilgainiui ne taip nuvargsta ir išeikvoja mažiau energijos, o šitai, savo ruožtu, padeda išlikti joms jaunoms.

Svarbu ir tai, kad dviem kalbomis laisvai kalbantys žmonės, kitaip nei tie, kurie gali bendrauti tik gimtąja, ne taip intensyviai naudojasi kaktine smegenų sritimi. Dėl šios priežasties smegenys mažiau dėvisi, todėl kognityvinė senatvė arba demencija tampa kur kas mažiau tikėtina.

Jūs dar nemokate jokios antros kalbos? Tai pasirinkite, pavyzdžiui, rusų, prancūzų, kinų arba kurią nors kitą ir pasileiskite pamokų įrašus – tegul jie girdisi fone, kai ruošiate valgį arba vairuojate automobilį.

Gebate susitelkti į dabarties akimirką

Pilkąją smegenų medžiagą stabilizuoja ir sąmoningumo pratybos, padedančios įsijausti į dabarties akimirką, mat jos pasitarnauja atminčiai. Taip teigia atitinkamus tyrimus atlikę Kalifornijos ir Australijos universitetų mokslininkai.

Pati efektyviausia praktika – tai meditacija, kadangi ja užsiimant pilkoji medžiaga, tikėtina, tarytum fiziškai apsaugoma, nes yra mažinamas stresas, galintis sutrikdyti imuninį atsaką ir taip privesti prie smegenų žalojimo. Dar meditacijos metu stimuliuojamas dendritinis šakojimasis, t. y. naujų nuo neuronų einančių dendritinių ataugų formavimasis ir naujų sinapsių susidarymas, įgalinantis efektyvesnę ląstelių komunikaciją ir, kaip rodo tyrimų rezultatai, didinantis pilkosios medžiagos tūrį.

Taigi, pamedituokite vos tik nubudę. Šiai veiklai reikia skirti ne mažiau kaip dešimt minučių. Galvos smegenims tai bus rami, bet suaktyvinanti dienos pradžia.

Kas rodo, kad smegenys sensta kiek per greitai

Įrodyta, kad žmogaus smegenys gali būti daug už jį jaunesnės arba senesnės: pasitikrinti nesunku
© Shutterstock


Tam tikri požymiai, anot mokslininkų, gali signalizuoti, kad galvos smegenų senėjimo procesas viršija optimalų tempą.

Esate apsigimęs cinikas

Suomių mokslininkai paskelbė ypač intriguojančias atlikto tyrimo išvadas – nustatė, kad perdėm ciniškiems brandaus amžiaus žmonėms iškyla ne tik pažinimo (kognityvinės funkcijos) silpnėjimo, bet ir ganėtinai ankstyvos mirties grėsmė. Kuo pagrysti šie teiginiai?

Visa ko priežastis – negatyvusis stresas. Juk aišku, kad, tarkim, streso hormonu pramintas kortizolis smegenis veikia ypač negatyviai, sutrikdo netgi blaivų mąstymą. Taigi, jei į pasaulį žvelgiate ciniko akimis – jei tvirtai tikite, kad žmonės iš esmės yra nesąžiningi savanaudžiai, – pasistenkite užfiksuoti tą akimirką, kada būtent toks požiūris kokio nors reiškinio arba piliečio atžvilgiu pradeda imti viršų, ir pamėginkite sąmoningai pakoreguoti savo nusistatymą. Bus kiek lengviau, jei kurį laiką giliai pakvėpuosite, galvodami, ką pozityvaus galėtumėte pasakyti.

Negebate ilgam sutelkti dėmesio

Kai susinerviname arba susijaudiname, sutelkti dėmesį itin sunku. Visgi jeigu ištikus stresui tiesiog nesugebate susikaupti ir šitaip būna visada, derėtų apie tai pranešti gydytojui. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad akivaizdus polinkis į išsiblaškymą gali būti kognityvinio senėjimo požymis. Jo atspaudas smegenyse gali pradėti ryškėti netgi sulaukus 30-ies. Liūdniausia visgi tai, kad nedėmesingumas priskiriamas ankstyviesiems Alzheimerio ligos pranašams.

Susikaupti trukdantys sunkumai yra siejami su emociniu sujaudinimu. Pavyzdžiui, susidūrus su kokiu nors šokiruojančiu reiškiniu arba žinia ir patiriant psichologinę įtampą, kaktos ir viršugalvio smegenų srityje plytintis tinklas gali nesureaguoti į susikaupti padedančius melsvosios dėmės siunčiamus signalus. Dažniausiai taip nutinka senyvo amžiaus žmonėms, todėl jeigu tai grupei nepriklausote, bet negebate susitelkti stresinėje situacijoje, vertėtų ryžtis atlikti kognityvinį testą, padedantį nustatyti tikėtiną polinkį į pažinimo silpnėjimą.
Minėtina, kad šiaip jau dėmesingumą padeda lavinti įvairūs galvosūkiai ir intelektiniai žaidimai.

Draugai papriekaištauja dėl užmaršumo

Pavienį atminties užtemimą pietaujant su draugais dar galima nurašyti ypač gardaus patiekalo poveikiui, bet jeigu tokie epizodai pradeda kartotis, randasi pagrindo įtarti, kad turite problemą. Į draugų pastabas, kad jūsų elgesys pasikeitė, kartais derėtų nepažiūrėti pro pirštus.

„Sutrikusios atminties pacientai paprastai nepripažįsta turintys problemą, – teigia Thomas R. Vidicas, JAV neurologijos akademijos narys, dirbantis Elkharto klinikoje Indianoje. – Jie būna įsitikinę, kad [jų atmintis] veikia nepriekaištingai, nors taip toli gražu nėra. Štai kodėl manau, kad draugų bei artimųjų priekaištai dėl užmaršumo turėtų priversti susimąstyti. Ar jiems atrodo, kad jūsų atmintis kartais šlubuoja? Jei taip, patarčiau nebegaišti ir kreiptis į specialistą.“

Net vidury dienos ima kankinti nuovargis

Keleto tyrimų išvadose per dažnas nuovargis įvardijamas kaip pagrindinis apie smegenų senėjimą bylojantis ženklas. Būtent tokios nuomonės laikosi senėjimo procesus tyrinėjantys specialistai iš Mayo klinikos JAV. Mieguistumas dienos metu ne tiktai rodo, kad naktį smegenys negauna progos tinkamai pailsėti bei atsigauti, bet gali lemti ir tiesioginius fizinius smegenų pakitimus, siejamus su senėjimu.

„Miegas – ypač svarbus smegenis tausojantis procesas, – sako Mayo klinikoje dirbantis neurologijos profesorius Neillas Graffas-Radfordas. – Kaip rodo tyrimai, dėl miego apnėjos gali sumažėti hipokampas (pagrindinė su mokymusi ir atmintimi susijusi smegenų dalis). Įvykus miego apnėjai, pradeda stigti deguonies, o šitai gali lemti smegenų pažeidimus. Vis dėlto tyrimai rodo ir tai, kad išsigydžius miego apnėją, smegenų būklė gali vėl tapti normali. Kad smegenys funkcionuotų nepriekaištingai, per naktį reikia išmiegoti 7,5–8 valandas.“

Nesudėtingi ir veiksmingi būdai, padėsiantys atsukti smegenų laikrodžio rodyklę

Įrodyta, kad žmogaus smegenys gali būti daug už jį jaunesnės arba senesnės: pasitikrinti nesunku
© Shutterstock nuotr.


Laikykitės MIND dietos gairių

MIND yra akronimas, iššifruojamas kaip angliškų žodžių frazė „Mediterranean – Intervention for Neurodegenerative Delay“ (Viduržemio jūros dieta – intervencija, kurios tikslas – neurodegeneracijos atidėjimas). Kita vertus, viena iš angliško žodžio „mind“ reikšmių yra „protas“, todėl, kaip bežiūrėsi, čia minima maitinimosi strategija pavadinta taikliai.

MIND dieta – tai mitybos planas, kuriame gausu lapinių daržovių, uogų, riešutų, žuvies, alyvuogių aliejaus ir netgi yra šiek tiek vyno. MIND valgiai be galo gardūs, tačiau svarbiausia tai, kad juos vartojant kognityvinis amžius gali pajaunėti net 7,5 metų – taip teigiama 2015-aisias atlikto tyrimo išvadose.

Daugiau nei ketvertą metų trukusiame tyrime sudalyvavo 900 piliečių – 58–98 metų vyrų ir moterų. Visi turėjo kruopščiai registruoti vartojamus produktus, be to, kartą per metus pasitikrinti kognityvinę funkciją. Tie tyrimo dalyviai, kurių racionas atitiko MIND dietą, (t. y. tie, kurie griežtai ribojo mažai maistingų produktų, kaip raudonoji mėsa, saldumynai, keptas maistas, vartojimą) Alzheimerio ligos ir demencijos pasireiškimo riziką sumažino net 53 proc., o tie, kurie MIND dietos paisė, tačiau nei taip griežtai, tą riziką sumažino 35 proc.

Laipiokite laiptais

Atminkite: įveikus vieną laiptų maršą, smegenys pajaunėja 0,58 metais. Taip teigia Konkordijos, Monrealio, Kolumbijos ir Floridos universitetų mokslininkai. Ypač patartina pamėgti kopti į viršų.
„Mankštintis derėtų taip, kad sportas teiktų malonumą, – pataria Th. R. Vidicas. – Jei taip darysite, smegenyse esantys už malonumą atsakingi centrai išskirs daugiau dopamino.“

Laimės hormonas veiksmingai padeda laikytis treniruočių grafiko, bet net jei vien tik laipiosite laiptais ir bendra šios veiklos trukmė sudarys 150 minučių per savaitę, galėsite manyti, kad šį tą gero dėl savęs jau darote.

Nuoširdžiai kalbėkitės su jus palaikančiais draugais

Kaip rodo neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo gydytojas Joelas Salinas, dėstantis Niujorko universiteto medicinos mokykloje, socialiniai ryšiai, bendravimas su patikimais, išklausyti gebančiais žmonėmis suteikia galimybę daug paprasčiau atsikratyti įvairių problemų ir streso, todėl smegenų senėjimo tempas sulėtėja.

Kai pasijusite sudirgęs, paskambinkite mamai, seseriai arba geriausiam draugui ir pasistenkite išlieti susitelkusius jausmus. Tik nepamirškite, kad jūs taip pat turėtumėte pasistengti išklausyti artimųjų, kai jiems bus būtinas jūsų palaikymas.

Kuo dažniau ir kuo greičiau vaikščiokite

Jei esate vidutinio amžiaus arba vyresnis, privalote žinoti, kad atmintį ir kognityvinius gebėjimus veiksmingai gerina spartus ėjimas. Tokių pasivaikščiojimų dažnis galėtų būti 3–5 kartai per savaitę. Teksaso ir Japonijos mokslininkų atliktuose tyrimuose dalyvavusių vidutinio amžiaus ir vyresnių asmenų kognityvinė funkcija akivaizdžiai pagerėjo, kai pasivaikščiojimai sparčiu žingsneliu tapo kone kasdieniu tų žmonių įpročiu.

Iš pradžių galima vaikštinėti kiek lėčiau, bet tempą tolydžio didinti. Atminkite, spartus ėjimas ne tik pražvalina, bet ir pataiso smegenų būklę.

Puoselėkite pozityvumą

„Pozityvus, optimistiškas, viltingas nusiteikimas veiksmingai gelbsti nuo kognityvinės funkcijos lėtėjimo – vadinamojo smegenų senėjimo, – reziumuoja N. Graffas-Radfordas. – Teko sutikti ne vieną Holokaustą ištvėrusį žmogų. Vos tik jie pasirodo, kambarys nušvinta. Viena tuos baisumus patyrusi moteris sulaukė daugiau nei 100 metų. Nepaisant garbaus amžiaus, su ja kalbėtis buvo tikras malonumas, ypač dėl nuoširdaus susidomėjimo ir pozityvaus požiūrio į pasaulį.“

Lai tokie žmonės kaip ta moteris tampa jus įkvepiančiais pavyzdžiais. Iš jų tikrai vertėtų pasimokyti, kaip žvelgti į pasaulį pozityviai, patirti laimę ir neprarasti noro viskuo domėtis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(130 žmonių įvertino)
4.6308

Top naujienos

Kaip elgtis su naujus žemėlapius braižančiu Putinu: Vakaruose vyrauja du požiūriai (60)

Ukrainoje sprendžiasi Europos saugumo situacija. Vakaruose vyrauja du požiūriai, kaip reikėtų...

Ekonomikos sąstingis ar gili krizė: ekonomistai įvertino galimus scenarijus Lietuvai (12)

Ekonomistas Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos bus pristabdytas...

Specialistai – apie šiuolaikinio gyvenimo būdo sukeliamą ligą: į medikus derėtų kreiptis, net jei jaučiate tai vos kartą per savaitę

Bjaurus deginimo ir graužimo pojūtis skrandžio srityje gali būti ženklas, jog jūs susiduriate su...

D+Alex Nicholson

Kylanti įtampa ir auganti rizika dėl Ukrainos jaukia pasaulines rinkas į ką atkreipti dėmesį

Rusijos pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje strategai dabar įvardija kaip vieną pagrindinių...

D+Žinių radijas

Ar pavyks normalizuoti santykius su Kinija?

Ar vokiečiai ir prancūzai stos į Lietuvos pusę mūšyje su drakonu? Ar visgi ES jau per daug...

Keliuose – netikėta problema: dėl apšalusių laidų sustojo troleibusai perspėja apie plikledį ir šlapdribą (1)

Kaip skelbia kelininkai, didžiojoje šalies dalyje keliai daugiausia šlapi ar drėgni, tačiau...

Pilvo skausmas ir pykinimas gali būti net infarkto požymis: gydytoja patarė, kaip nustatyti negalavimo priežastį

Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant...

Po neblaivaus skandalo Anastasija Voločkova gimtadienį šventė apsupta kamerų: sekėjai tai pavadino cirku, pasigedo šeimos ir draugų (3)

Anastasija Voločkova savo gimtadienio proga surengė didelę šventę, į kurią sukvietė begalę...

Po galingo ugnikalnio išsivežimo La Palmoje į kraterį nusileido mokslininkai: reginys jo viduje – įspūdingas

Ispanijai priklausančios La Palmos salos ugnikalnio pagrindiniame krateryje stovi du pliki pušų...

Į miškus vėl beldžiasi reforma – ką ji atneš (1)

2018 m. Lietuvą it buldozeriu pervažiavo tik per pusmetį subrandinta valstybinių miškų reforma,...