aA
Vyrai aktyviai laužo senus stereotipus, kovodami už savo teises. Jie jau nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys ir kad vyrams lygios galimybės yra visai neaktualios.
Diskriminacija
Diskriminacija
© Corbis/Scanpix

Į jau daugiau kaip dešimt metų veikiančią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT) kreipiasi žmonės, patyrę diskriminaciją darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės bei religijos.

Diskriminacijos mažiau?

Praėjusiais metais LGKT nagrinėjo 168 diskriminacijos atvejus: buvo pateikti 165 skundai ir atlikti trys tyrimai savo iniciatyva. Palyginkite – 2008 m. buvo nagrinėti 222, 2007 m. – 164, 2006 m. – 135 diskriminacijos atvejai.

Daugiausia skundų – 44 – gauta dėl lyties diskriminacijos, dėl socialinės padėties – 25, dėl amžiaus – 22, dėl negalios – 15, dėl tautybės – 10. Palyginti su 2008 m., daugiau skundų sulaukta tik dėl amžiaus diskriminacijos (buvo 15). Dažniausiai skųstasi dėl galimų pažeidimų darbo santykių bei prekių ir paslaugų srityse – po 46 kartus, dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos – 27, dėl švietimo įstaigų veiklos – 10 kartų.

Įdomu, kad sunkmečiu sukruto vyrai. 2009 m. buvo gauta 61 proc. vyrų ir 39 proc. moterų skundų.
Vyrai tapo aktyvesni ar iš tiesų pablogėjo jų padėtis? LGKT patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava galėjo tik spėlioti, tačiau atkreipė dėmesį, kad ir vyrai, ir moterys paprastai skundžiasi dėl tų pačių dalykų. „Šiek tiek stebina, kad vyrams labiau nei moterims rūpi žmogaus orumą žeminanti reklama“, – pridūrė jis.

Nedora reklama

Reklama seniai pykdo ir vyrus, ir moteris. Jos kūrėjai, sukdami galvas, kaip įtaigiau prasibrauti iki vartotojo sąmonės, neretai prigalvoja ir ne visai etiškų dalykų.

„Kas geresnis žmogaus draugas – knyga ar blondinė?“ Prisimenate? Toks užrašas vienu metu puikavosi išorinės reklamos plakatuose. Ir sukėlė didžiulį triukšmą, kuris pasiekė net Seimą. Seimo narė Birutė Vėsaitė teigė, kad šia bendrovės „Omnitel“ akcija jaunimui peršama nuomonė, jog moterys yra neabejotinai kvailesnės už vyrus, o blondinės pateikiamos kaip beviltiškos idiotės.

LGKT dėmesio sulaukė ir per „MTV Lietuva“ transliuotas animacinis serialas „Popiežiaus miestas“ – jis, pareiškėjų nuomone, skatina neapykantą katalikų tikėjimo, dvasininkų ir tikinčiųjų atžvilgiu. Neetiškomis buvo įvardijamos ir šio serialo reklamos. Viename iš plakatų buvo pavaizduotas viena ranka akis prisidengęs Kristų primenantis asmuo su antrašte-pageidavimu apačioje: „Nerodykit.“

Kitoje reklamoje matyti kryžius su viršuje pakabinta lentele, skelbiančia „Išėjau žiūrėti „Popiežiaus miesto“.

Arba dar. Moteriškas balsas per radiją sako: „Iš pradžių man buvo nedrąsu – jis toks mažas ir kietas... Bet kai prisiliečiau lūpomis, pajutau, koks tai malonumas.“ Toks kitados transliuotos bendrovės „Vilniaus mėsa“ vytintų dešrelių reklamos tekstas papiktino jaunuolį, tad jis kreipėsi į LGKT. Jo nuomone, tai šiurkštus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas, o žodžiai „mažas ir kietas“ šiame seksualiniame kontekste tiesmukai ir šiurkščiai siejami su vyrišku lyties organu.

Didelę ginčų bangą, nusidriekusią per visą Lietuvą ir pasiekusią LGKT, buvo sukėlusi „Krekenavos agrofirmos“ reklama „Kai norisi mėsos...“. Joje pavaizduota raudona suknele apsitempusios moters apnuoginta nugara, o vidury reklaminio plakato užrašyta „...kai norisi mėsos“. Nors, pasak kūrėjų, šios reklamos idėja visai nekalta – užuot žiūrėję į svetimas moteris, vyrai mieliau rinktųsi dešrą, – ji ypač papiktino moteris – jos pasijuto žeminamos ir niekinamos.

LGKT taip pat buvo įžvelgusi moteris žeminančių aspektų įmonių „Padangų bazė“ ir „KIA auto“ reklamose. „KIA auto“ reklamoje moteriai ant krūtinės puikavosi užrašas „2 dideli KIA pliusai“, bendrovė „Padangų bazė“ savo reklamoje vaizdavo šviesiaplaukę ir atvirai demonstruojančią krūtis merginą – prie jos puikavosi užrašas „Išmesk mane ir aš neišpildysiu 3 tavo norų“.

Diskriminaciją sėjančius reklamų autorius ar užsakovus LGKT tramdo taikydama įvairias sankcijas – kol vyksta tyrimas, sustabdo reklamos platinimą, o joje įžvelgusi diskriminacinį turinį – ir visai uždraudžia. Nesustabdžius reklamos platinimo, gali būti skiriama nuo 100 iki 2 000 Lt bauda, pakartotinai – iki 4 000 Lt.

LGKT atstovas V. Dambrava pabrėžia, kad nemažai drastiškos reklamos pavyzdžių pasitaikydavo anksčiau, laukinio kapitalizmo laikais. Dabar ji tapo rafinuotesnė ir pažangesnė.

Kliūva ir amžius, ir lytis...

Į LGKT besikreipiantys vyrai piktinasi darbo skelbimuose perskaitę, kad darbdavys ieško sekretorės ar biuro administratorės, ypač kai nurodomas ir pageidaujamo asmens amžius, pavyzdžiui: „Reikalinga biuro administratorė iki 28 metų.“ Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nustačiusi, kad neutralios pareigybės rašomos vyriškos giminės forma, neretai darbdaviai to nepaiso.

Suprantama, gali būti ir išimčių – kai reikalingi konkrečios lyties darbuotojai. Tarkim, mėsos kombinatas ieško apsaugininkės, nes įmonės darbuotojos nenori, kad apsaugos poste jas čiupinėtų vyro rankos, ar atvirkščiai.

Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu pripažįstami gamintojo ar paslaugų teikėjo veiksmai, jeigu dėl asmens lyties taikomos skirtingos apmokėjimo sąlygos už tokias pačias ir tokios pačios vertės prekes, paslaugas bei gaminius.

Į LGKT kreipėsi pasipiktinusių vyrų, kad į kai kuriuos naktinius klubus vaikinams ir merginoms taikomos skirtingos įėjimo sąlygos – siekiant privilioti daugiau merginų, jos įleidžiamos be bilietų arba už gerokai mažesnę kainą negu vaikinai.

Šiaulietį papiktino tai, kad Šiaulių futbolo stadione į „Šiaulių“ klubo rungtynes moterys ir vyrai už įėjimą moka skirtingai. Norėdama populiarinti futbolą ne tik tarp vyrų ir vaikų, bet ir tarp moterų, Šiaulių miesto savivaldybė moterims nustatė gerokai mažesnę bilietų kainą – už įėjimą jos moka 3 Lt, o bilieto kaina vyrams – 7 Lt. Pasak skundo pareiškėjo, tai diskriminuoja tiek vyrus, tiek moteris.

Vyrus piktina ir tai, kad gyvybės draudimas jiems ir moterims kainuoja skirtingai. Į LGKT kreipėsi 1-os grupės invalidas. Žmogus buvo apdraustas gyvybės draudimu, taikant 250 proc. rizikos galimybę. Beveik visa jo sukauptų lėšų suma (3 000 Lt) buvo išeikvota rizikai kompensuoti. Tokia nelygybė, pasak draudikų, kyla iš to, kad pagal statistiką vyrų mirtingumas dukart didesnis nei jų vienmečių moterų. Be to, vyrai keturis kartus dažniau susižaloja. Todėl jie už gyvybės draudimą moka nuo 30 iki 50 proc. daugiau nei moterys.

LGKT buvo gavusi skundą ir dėl galimos jaunų žmonių diskriminacijos draudžiantis privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu – draudimo bendrovės jaunesniems nei 25 metų vairuotojams taiko didesnius privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įkainius, neatsižvelgdamos į vairavimo patirtį. Draudikai aiškina, jog statistika rodo, kad vyresni nei 25 metų vairuotojai avarijų padaro triskart mažiau.

Vyrai LGKT skundėsi ir dėl to, kad pagal kompensuojamųjų vaistų sąrašą prioritetinę padėtį užima moterys, mat ilgesnis sąrašas yra kompensuojamųjų vaistų, skirtų gydyti ligas, dėl kurių dažniau kenčia moterys.

LGKT taip pat teko aiškintis, ar teisinga, kad daugiau nei 59 tūkst. šalies vyrų, vyresnių nei 75 metų, neturi teisės nemokamai pasitikrinti, ar serga prostatos vėžiu, nes gauti šią paslaugą jiems trukdo garbingas amžius. Tokia situacija susidarė Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu.

65-erių profesorius LGKT skundėsi pasipiktinęs Švietimo įstatyme buvusia nuostata, kad tokio amžiaus asmuo negali eiti katedros vedėjo pareigų. Pareiškėjas klausė, kodėl šalies prezidentas gali būti ir 80-metis, o katedros vedėjui taikomi amžiaus apribojimai.

Į LGKT gali kreiptis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių piliečiai. Neretai į šią tarnybą kreipiasi pabėgėliai, išreikšdami susirūpinimą, kad Lietuvos valdžia trukdo šeimai susijungti, nesuteikia jiems prieglobsčio, net jei kitatautis yra vedęs lietuvaitę. Garsiai nuskambėjo atvejis, kai visuomeninio transporto kontrolierė tamsiaodį rusiškai pavadino beždžione.

Naudos verta siekti

LGKT atstovas V. Dambrava teigia, kad trys ketvirtadaliai jų tarnybą pasiekiančių skundų ateina iš didmiesčių: 47 proc. skundų gauta iš Vilniaus, 25 proc. – iš Kauno apskričių. „Sunku patikėti, kad ten daugiau diskriminacijos nei kitur Lietuvoje. Greičiau mažesnių miestų gyventojai vengia skųstis baimindamiesi, kad toks žingsnis gali atsigręžti prieš juos pačius – neteks darbo, atsilieps jų vaikams ir pan.“, – samprotavo pašnekovas.

Ar verta skųstis LGKT, tikintis, kad ji padės išspręsti problemą? „Žinant, kad lygios galimybės yra ne teorinis pameditavimas, o nauda, verta jos siekti. Patartume nesitaikstyti su diskriminaciniais pažeidimais ir pasinaudoti savo teisėmis. Tik žinodami, kur ir kas yra negerai, mes galime rekomenduoti Seimui keisti ir tobulinti įstatymus ar reikalauti pažeidėjo ištaisyti padėtį“, – sako LGKT patarėjas.

Rašytinį skundą dėl lygių teisių pažeidimo galima pateikti paštu (Šeimyniškių g. 1A, LT-09312 Vilnius), faksu (8 5 261 2725), elektroniniu paštu (mvlgk@lrs.lt) ar atnešti į LGKT priimamąjį. Pareiškėjas taip pat gali pateikti skundą žodžiu (atvykęs į įstaigą ar telefonu). Skundą galima paduoti per tris mėnesius nuo skundžiamųjų veiksmų padarymo.

Kreipiantis į LGKT svarbu tiksliai nurodyti skundžiamų įstaigų pavadinimus ar asmenų pavardes, apibūdinti veiksmo esmę ir aplinkybes, pridėti turimus įrodymus ir jų aprašymą. Kontrolieriui nusprendus, gali būti nagrinėjami ir anoniminiai skundai.

Paprastai skundai išnagrinėjami per vieną du mėnesius. Tik jeigu jie reikalauja sudėtingesnio tyrimo, galutinės išvados pateikiamos po ilgesnio laiko.

„Savaitė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po VTEK sprendimo – sumaištis dėl nemokamų pietų: įstatymui pažeisti užtenka regimybės (143)

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymu nustatytus interesų derinimo...

Britanijos parlamentas galiausiai pritarė „Brexit“ sutarties projektui (29)

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos...

Puiki pergalė: „Rytas“ nesustabdė NBA čempiono, bet išplėšė itin svarbų tašką TOP-16 etape (102)

Vilniaus „Ryto“ (2/1) krepšininkai trečiadienį stojo į itin svarbų Europos taurės TOP-16...

Kur keliausite šiemet? 2020 metų lankytinos vietos Lietuvoje

Jau penktadienį prasidės tradicinė ir visų keliautojų laukiamiausia Didžiausia Baltijos šalyse...

Mažeika pripažįsta, kad aplinkosaugos sistema – supuvusi: pažeidėjus planuoja gaudyti pasitelkdami policiją (87)

Kasdien vis nauji ekologiniai skandalai Lietuvoje, panašu, atskleidžia visos aplinkos apsaugos...

Orijaus kelionės. Audringiausias Raudonųjų žibintų kvartalas Europoje (16)

Ši Hamburgo dalis skirta vyresniems nei 18 metų turistams. Žiūrint paprastai – Raudonųjų...

Gediminas Grigelevičius

„Grigeo“ skandalas skaičiais: kiek uždirba, kam priklauso ir su kuo galime palyginti

Lietuvos teisėsauga nustatė, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte...

Rokas Masiulis atsakė į Karbauskio kritiką jo atžvilgiu: keršto būgnai toliau dunda (134)

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „Karbauskio (Ramūno. – ELTA) keršto...

„Didysis sprogimas“ laivininkystėje viską verčia aukštyn kojomis: kai kurie kraunasi turtus (15)

Prieš daugiau nei dvi savaites didžioji dauguma laivų visame pasaulyje buvo priversti pakeisti savo...

Agnė Gilytė: turiu auksinę taisyklę, kuria vadovaujuosi kraudama lagaminą

Krūvos drabužių , neužsisegantys lagaminai ir chaosas ne tik namuose, bet ir galvoje –...