Kalbėdamas apie atmintį, dr. Aaronas Nelsonas, Harvardo medicinos mokyklos profesorius, knygos „The Harvard Medical School Guide to Achieving Optimal Memory“ autorius, siūlo pažvelgti į ją tokiu kampu: viskas, kas tinka kalbant apie sveiką širdį, tinka ir smegenims. Tai, kas kenkia širdžiai – pavyzdžiui, aukštas cholesterolis ir rūkymas – kenkia ir smegenims.
Prasta mityba
2009 metų Kembridžo universiteto tyrime nustatyta, kad žiurkės, kurios buvo šeriamos daug riebalų turinčiu maistu, užtrukdavo 25 procentais ilgiau įveikdamos labirintą nei tada, kai buvo šeriamos normaliu maistu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad daug riebalų turintis maistas gali paveikti kognityvinę funkciją. Pietų Karolinos universiteto mokslininkai panašių išvadų priėjo nustatę, kad žiurkės, maitinamos daug riebalų ir cholesterolio turinčiu ėdalu, labirinto testuose pasirodydavo blogiau ir darė daugiau klaidų, palyginti su normalų ėdalą gaunančiomis kolegėmis.
Mažai angliavandenių turinti dieta 2008 metais buvo tirta Tufts universiteto mokslininkų. Tyrime dalyvavusios moterys galėjo pasirinkti arba mažai angliavandenių turinčią dietą, arba dietą, atitinkančią Amerikos dietų specialistų asociacijos rekomendacijas. Pasirinkusios pirmąją atminties testuose pasirodydavo prasčiau nei pasirinkusios antrąją.
Rūkymas
Daugelyje tyrimų rūkymas buvo siejamas su atminties blogėjimu. Tarp šių tyrimų – ir publikuotasis leidinyje „American Journal of Public Health“ 2003 metais. Šiame tyrime rūkymas buvo susietas su greitesniu atminties pablogėjimu tarp 43 ir 53 metų.
2010 metais Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai analizavo tyrimus, rodančius ryšį tarp rūkymo ir Alzheimerio ligos. Jie nustatė, kad rūkymas buvo svarbus ligos rizikos veiksnys ir kone padvigubindavo žmogaus šansus susirgti Alzheimerio liga.
Nors rūkymas tikrai kenkia sveikatai, kai kurie tyrimai darė prielaidą, kad nikotinas gali pagerinti kognityvinę funkciją ir atmintį – ir galbūt suvaidinti vaidmenį atsirandant priklausomybei nuo tabako produktų. 2008 metais leidinyje „Psychopharmacology“ išspausdintame tyrime pažvelgta į gausybę medžiagos šia tema, pradedant nuo 1994 ir baigiant 1998 metais.
Rezultatai rodo, kad nikotinas pozityviai veikė kelias kognityvinės funkcijos sritis, tarp jų – trumpalaikės epizodinės atminties tikslumą, darbinę atmintį ir atsakymo laiką.
Nepakankamai miego
Kaip nurodė mokslininkas Robertas Stickgoldas savo 2005 metų tyrime, klausimas, kaip miegas veikia mūsų mokymąsi ir atmintį, yra toli gražu ne naujas. Tačiau mokslininkai niekad nesiliovė tyrinėti šio dalyko poveikio, juolab kad amerikiečiams vis labiau trūksta miego. Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad 28 procentai JAV suaugusiųjų nuolat trūksta miego.
Viename 2007 metų tyrime, publikuotame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“, nustatyta, kad dalyviai, kuriems trūko miego 24 valandas, pasižymėjo sumažėjusiu vizualinės trumpalaikės atminties lygiu, tačiau kitame tyrime daroma prielaida, kad šis ryšys gali būti nebūdingas visiems.
2009 metų tyrime, publikuotame leidinyje „The Journal of Sleep Research“, dalyviai nuo 14 iki 16 metų gaudavo tik keturias valandas pamiegoti vieną naktį, prieš tai naktį gavę pamiegoti devynias ir po to – devynias valandas.
Paauglių atmintis nebuvo paveikta miego režimo pokyčio. Tačiau gausybė kitų tyrimų rodo kitaip ir teigia, kad paauglių dalyvių pasirodymas darbinės atminties užduotyse buvo paveiktas prasto arba nepakankamo miego.
Dr. A. Nelsonas sako, kad svarbus dalykas, kurį reikia turėti mintyje, yra tas, kad mums reikšmingas ne miego kiekis, o kokybė, kadangi tam tikros miego stadijos svarbesnės atminčiai.
„Asmuo gali išmiegoti pakankamai valandų, tačiau jei pažadinsite jį tam tikroje stadijoje, galite pabloginti atminties funkcijas“, - sako A. Nelsonas.
Sporto trūkumas
Dabar jau visi žinome, kaip svarbu yra sportuoti. Tai taip pat gali apsaugoti nuo atminties netekimo mums senstant, sakoma tyrime, publikuotame anksčiau šiais metais leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences.“
Tyrime siekta apibrėžti, ar sportas gali pagerinti atminties funkcijas, ir šį klausimą atsakyta teigiamai. Geriausias dalykas tas, sako dr. A. Nelsonas, kad teigiamas poveikis galimas net žmonėms, kurie yra vyresnio amžiaus. Taigi tyrimas sako, jog niekada ne per vėlu pradėti sportuoti ir gerinti atminties funkcijas.
Alkoholio vartojimas
Turbūt nieko nenustebinsime pasakę, kad chroniškas alkoholio vartojimas ir piktnaudžiavimas juo gali pabloginti atmintį. Tačiau ką galima pasakyti apie vadinamąjį „normalų“, socialinį alkoholio vartojimą su draugais? 2004 metų tyrime, publikuotame žurnale „Alcohol and Alcoholism“, dalyviai buvo tiriami rytais po vakarėlių kelių savaičių bėgyje. Mokslininkai nustatė tam tikrus atminties sutrikimus, nors alkoholio kiekis kraujyje buvo beveik lygus arba lygus nuliui. Taigi jie darė prielaidą, kad po alkoholio vartojimo vakaro pažeidžiama atmintis.
Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas gali iš tikro pagerinti smegenų sveikatą, sako dr. A. Nelsonas. Pavyzdžiui, tyrime, publikuotame 2002 metais žurnale „The Lancet“, teigiama, kad saikingas alkoholio vartojimas gali sumažinti silpnaprotystės riziką.
Dr. A. Nelsonas sako, kad tai savotiškas dviašmenis kardas: juk per daug alkoholio gali išties pasibaigti rimtomis sveikatos problemomis ir priklausomybe.
