Paauglystėje į internetą patalpinta informacija apie mane tapo nesunkiai pasiekiama bet kam, užtenka paieškos sistemoje įvesti mano vardą, pavardę, ir štai – visagalis „Google“ suranda ne tik mano profesinius pasiekimus, bet ir jaunystės kvailystes…

Jei jūs, kaip ir aš, jaudinatės ir nerimaujate dėl informacijos, kuri sklando apie jus internete, tuomet privalote perskaityti šį straipsnį: jis padės jums susikurti „švarų“ gyvenimą internete.

Gyvenimas be klaidų – ne gyvenimas

Kiekvienas iš mūsų buvome „tabula rasa“ (lot. „švarus lapas“) – gimėme tobuli ir nesugadinti, tačiau laikui bėgant gyvenimas mus ėmė formuoti ir viskas pasikeitė.

Į mus „rašė“ aplinka, artimi ar net svetimi, vos kelis kartus gyvenime sutikti žmonės. Mūsų asmenybę taip pat formavo ir įvairios patirtys. Ir taip tas „švarus lapas“ pamažu užsipildė, tiesa, ne visada gerais ir maloniais „įrašais“, kurie suformavo ne tik mus, bet ir mūsų įvaizdį internete.

Ne veltui sakoma, kad klaidų nedaro tik tie, kurie nieko nedaro. Jei nepriklausote šiai kategorijai žmonių, gyvenime domitės įvairiais dalykais, rizikuojate ir išbandote savo laimę įvairiose srityse, tikriausiai žinote tą klaidų ir pralaimėjimo skonį. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų naujo recepto išbandymas virtuvėje, ar dalyvavimas matematikos konkurse – jei patyrėte fiasko, nesėkmės skonis tiek vienu, tiek kitu atveju bus jaučiamas, tačiau kiek kitaip.

Pavyzdžiui, apie jūsų nepavykusį bandymą paruošti patiekalą virtuvėje žinos tik artimieji, o štai apie apgirtusią naktį, kurios nuotrupos pasirodys „YouTube“, žinos visi, kas moka naudotis internetu. Gėdinga? Taip, šiek tiek. Ar galima ištrinti tokį faktą iš „Google“? Taip, tik reikia mokėti ir padirbėti.

Taigi, yra daugybė dalykų, kurie turi ilgą išliekamąją vertę. Ir kalbama čia ne apie keliones ir jų įspūdžius. Ne, tikrai ne. Ilgą išliekamąją vertę turi informacija, kurią jūs arba kiti patalpinate internete. Norite, kad dalis tos informacijos internete dingtų? Išeitis yra, užtenka tik pasinaudoti viena internetine svetaine.

Pagiriamasis žodis vienam internetiniam portalui

Jei internete, naudodami „gmail“ el. paštą, apie save pateikėte informaciją, dėl kurios vėliau gailitės ir norite ją pašalinti, jums tereikia užsiregistruoti www.deseat.me svetainėje.

Ši internetinė svetainė leidžia akimirksniu panaikinti duomenis, kurie randami „Google“ sistemoje ir jūsų gmail el. pašto dėžutėje. Viskas, ką jums reikia padaryti – tai įvesti savo gmail’o adresą ir svetainė parodys visą informaciją, kurią internetas randa apie jus.

Galėsite pasirinkti iš kokių portalų norite pašalinti informaciją apie save: funkcija „add to delete queue“ leis ištrinti nenorimą informaciją, o pasirinkus „keep“, internete ir toliau bus saugoma informacija apie jus.

Penki patarimai, kurie padės apsaugoti savo asmeninę informaciją internete

Nebūkite sekami savo noru. Atsiminkite, jog svetainės viršuje atsiradus pranešimui apie „cookies“ ( „slapukai“) ir jums patvirtinus, jūs sutinkate būti sekami: „slapukai“ įrašo informaciją apie jus ir jūsų elgseną internete. Savo naršyklėje galite juos pašalinti arba išjungti tam tikrose svetainėse. Tokiu būdu informacijos rinkimas apie jus bus apribotas, vadinasi, įvairios prekės ar paslaugos bus siūlomos rečiau. Deja, „slapukai“ dažniausiai yra būtini, norint prisijungti prie svetainės.

Peržiūrėkite savo socialinių tinklų privatumo nustatymus. Socialinis tinklas „Facebook“ jau seniai siūlo privatumo nustatymus, tokius kaip jūsų nuotraukų matymą tik draugams. Ne vienas darbdavys prieš pokalbį su kandidatu į siūlomą darbo poziciją patikrina ne tik jo profesinį socialinį tinklą „LinkedIn“, bet ir „Facebook“ ar net „Instagram“. Tad keliant bet kokią informaciją, būkite tikri, jog jūsų privatumo nustatymai yra tinkamai parinkti. Viena menka klaida ir jūsų svajonių darbas gali atitekti kitam.

Susikurkite sudėtingus slaptažodžius. Itin dažnai žmonės praranda savo asmeninius duomenis internete dėl to, jog kiti sugeba atspėti jų slaptažodžius ir įsilaužti į privačias anketas. Kad taip nenutiktų, pasistenkite naudoti kuo įvairesnius ir sudėtingesnius – simboliais, skaičiais ar didžiosiomis raidėmis papildytus slaptažodžius. O dar geriau būtų, jei nepagailėtumėte šiek tiek pinigų ir įsirašytumėte į savo kompiuterį programą „1password “, kuri tikrai apsaugos visus jūsų duomenis: slaptažodžiai kaskart bus sukuriami nauji, jums nereiks jų atsiminti, užteks įsidėmėti tik vieną, pagrindinį slaptažodį.

Pirkdami internetu visuomet naudokitės tik patikimomis svetainėmis, neregistruokite savo diabetinės kortelės duomenų nežinomuose portaluose. Dauguma el. parduotuvių leidžia savo kreditinės ar diabetinės kortelės duomenis išsaugoti ateičiai. Žinoma, tai labai patogu nuolat apsipirkinėjant, tačiau labai nesaugu, nes bet kam prisijungus prie jūsų internetinio profilio, kortelė ranka pasiekiama. Visuomet įsitikinkite, kad atsijungėte nuo paskyros. Pasaulyje karts nuo karto pasirodo informacija, kad duomenys buvo pavogti („Sony“ atvejis) ir nutekinta daug privačių duomenų.

Apsaugokite savo IP adresą nuo sekimo. IP adresas dažnai matomas tuomet, kai komentuojame internete. Ne visada mūsų nuomonės būna pozityvios, teigiamos, susilaukiame kritikos ir pastabų, norime likti nepastebėti ir nežinomi, nesusekti, tačiau per IP adresą galime būti susekti gana greitai. Kad taip nenutiktų, pasistenkite naudoti VPN (Virtual Private Network). VPN ypatingai padeda apsisaugoti naudojantis internetu viešose vietose, kadangi visi siunčiami duomenys yra šifruojami.

Filmas, kurį verta pažiūrėti

Filmas „Snowden“ yra paremtas tikrais faktais ir pasakoja apie Edvardą Džozefą Snowdeną.

1983 m. gimęs amerikietis programuotojas dirbo kompanijoje „Dell“, vėliau – Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV), o dar vėliau, 2013 metais, E. Snowden’ui darbą pasiūlė Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). Tų pačių metų gegužę iš Havajų, kur dirbo, vaikinas išskrido į Honkongą ir į darbą nebegrįžo.

Pasirodo, jis nutekino informaciją apie sunkiai suvokiamo masto JAV vyriausybės palaimintą NSA vykdomą civilių sekimą, bendradarbiaujant su Europos šalių vyriausybėmis bei įvairiais mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjais. 2013 m. birželio 21 dieną JAV vyriausybė oficialiai apkaltino E. Snowden’ą šnipinėjimu ir vyriausybės nuosavybės vagyste.

Ir tai tik viena iš daugelio istorijų, kurios parodo, kaip esame sekami to net nežinodami.