Dažno aktyviai dirbančio žmogaus atostogos atrodo taip: joms prasidėjus, dar kelias dienas galvoje sukasi šimtai minčių apie darbą, po to kažkiek nuo darbų atitrūkti pavyksta, bet likus keletui dienų iki atostogų pabaigos vėl prasideda aktyvus galvojimas apie tai, kas laukia sugrįžus į darbą. Patarimais, kaip kokybiškai pailsėti per atostogas, dalinasi „Tęstinių mokymų centro“ treneris Tomas Kaulinskas.
- Ne vienam teko pastebėti, kad likus maždaug savaitei iki atostogų „staiga“ atsiranda itin svarbių darbų ar prašymų iš aplinkinių. Ką daryti, kad taip nenutiktų?
- Taip dažniausia nutinka tik todėl, kad nebuvo tinkamai suplanuoti darbai iš anksčiau. Žinodami atostogų datą, labai atidžiai pradėkite dalinti įsipareigojimus kolegoms, vadovams ir klientams apie tai, kada ir ką galėsite padaryti. 1,5 savaitės laikotarpį iki atostogų ir 1,5 savaitės laikotarpį po jų pasižymėkite savo kalendoriuje raudona ar bet kokia kita ryškesne spalva, kad nuolat prisimintumėte, jog šio laiko perkrauti darbais nevertėtų.
Jei matote, kad prieš, per ir po atostogų darbų lavinos išvengti nepavyks, kuo anksčiau pradėkite kalbėti apie tai su kolegomis ir vadovais, prašydami jų pagalbos paskirstant darbo krūvį.
Nesiteisinkite sakydami, kad „visi kiti irgi labai užimti“. Labai dažnai, jei apie tai pradedama kalbėti iš anksto (likus mėnesiui ar net daugiau), pavyksta susirasti pagalbą ir pavaduojančius žmones.
- Ką būtų geriausia daryti ar ko nedaryti, kad atostogos taptų tikru poilsiu, o ne darbu, tik pakeitus aplinką ir sulėtinus tempą?
- Šiandien daugelis biure dirbančių žmonių tiesiog „perkaitina“ savo smegenis nuolat dirbdami aktyvų protinį darbą tiek darbe, tiek ir po jo. Dažnas žmogus nebegali liautis galvoti apie darbus palikęs savo darbo vietą. Jis galvoja apie darbus grįždamas namo, namie, prieš užmigdamas, nubudus ryte po 5 min. vėl pradeda suktis galvoje nebaigti reikalai ir darbiniai klausimai...
Ne išimtis ir atostogos – dažnas stengiasi pasiimti su savimi kompiuterį ar bent jau planšetę, kad neatitrūktų nuo svarbiausių darbų ir „jaustų pulsą“.
Neimkite su savimi nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono, tyčia jį pakeiskite paprastu mobiliuoju, jei norite iš tiesų kokybiškai pailsėti. Sutarkite su kolegomis, kad jūsų netrukdys darbiniais telefono skambučiais. Tik labai retais atvejais iš tiesų būna taip, kad žmogus turi būti pasiekiamas 24/7 režimu. Daug dažniau tai tik iliuzija, kad jūs nepakeičiami ir pasaulis be jūsų tą savaitę ar dvi pražus.
- Pastebima, kad dažnai paatostogavus apima jausmas, jog atostogos buvo labai seniai ir greitai kamuoja tas pats nuovargis, buvęs prieš atostogas. Kaip išvengti šito jausmo?
- Dar prieš išeidamas poilsiauti, 2-3 savaites po atostogų užpildykite konkrečiais planais ne daugiau kaip 40-50% darbo dienos, visą kitą laiką paliekant tuščią. Būkite tikri, kad neabejotinai atsiras neplanuotų darbų, kurie susikaupė per atostogas. Tuščias laikas ir bus skirtas tiems darbams atlikti. O jei apimti optimizmo užpildysite visą dieną, didelė tikimybė, kad jau pirmoji darbo savaitė jums sukels daug streso, nes kasdien darbą baigsite su visa eile neatliktų darbų. Ir taip bus tik todėl, kad pervertinote savo galimybes.
Pirmoji darbo diena po atostogų skirta ne „gaisrų gesinimui“, o tam, kad susiorientuoti situacijoje. Jūsų užduotis – susirinkti informaciją apie tai, kas vyksta ir tos informacijos pagrindu pasidaryti sau darbų planą likusiai savaitei. Nesileiskite nuo pat pirmų minučių įtraukiami į darbinius sūkurius.
Raskite laiko ir susirašykite visus darbus, kuriuos jums reikia atlikti. Tai galite pasidaryti tiesiog pasiėmę popieriaus lapą ir rašiklį. Kai sąrašas bus baigtas, išskirkite darbus, kurie yra patys svarbiausi. Jų turėtų būti ne daugiau 20-30%. Sudarant sekančių dienų planus, šie darbai turi papulti į rytinį laiką, būtent nuo jų geriausia ir pradėti savo dieną. Taip jūs visuomet spėsite atlikti tai, kas iš tiesų svarbu.
- Ką, jūsų nuomone, reikia daryti, kad tiek atostogų laukimas, tiek poilsis per jas bei laikas sugrįžus į darbą nebūtų chaotiškas ir nemalonus? Ar galima darbus susiplanuoti taip, kad tai nenutiktų?
- Nuosekliai ir kokybiškai planuokite savo laiką bei veiklas. Planuoti reikia ne tik darbo laiką, bet ir laisvalaikį. Dažnam planavimas turi prasidėti būtent nuo laisvalaikio, nes priešingu atveju jo tiesiog nebelieka. Atostogoms galioja ta pati taisyklė – suplanuokite ką konkrečiai ketinate veikti jų metu: kur nuvykti, ką aplankyti, kuo užsiimti. Tie, kurie pasidaro net ir minimalų planą, vėliau pastebi, jog atostogos buvo bent du kartus turiningesnės nei iki šiol.
Tačiau jokios atostogos net ir ilgiausios atostogos jums nepadės, jei dirbate be plano, chaotiškai atlikinėdami „degančius“ darbus, o jūsų prioritetus nustatinėja šaukiantys klientai ar nuolat pretenzijas dėl jūsų vėlavimo reiškiantys kolegos. Kadangi taip dirbdami, praėjus dviem savaitėms po atostogų jausitės vėl pavargę. Tie, kurie turi suformavę tinkamus laiko planavimo įgūdžius, jausis gerai tiek prieš atostogas, tiek per jas, tiek ir po jų. O tokius įgūdžius suformuoti ne ką sunkiau, nei išmokti vairuoti automobilį. Reikia tik tinkamos teorijos ir praktinių treniruočių su išmanančiu vairavimo instruktoriumi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
