„Jei karinio konflikto metu tektų ginti Tėvynę, mūsų darbas primintų kino filmus, nes karo medikai – tie, kurie pirmieji fronto linijoje gelbėja nukentėjusiuosius“, – sako Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Rukloje šeimos gydytoja kapitonė Indrė Vitkauskaitė (29 m.).
Indrė Vitkauskaitė
© Asmeninis archyvas

Sakoma, kad būti karo mediku gali toli gražu ne kiekvienas. Kaip pasirinkote šią profesiją?

– Gal nuskambės banalokai, tačiau nuo pat vaikystės man buvo įdomus karių gyvenimas. Gal čia matytų filmų įtaka, o gal tai lėmė mano charakterio ypatybės: nemėgau žaisti su lėlėmis, vietoj to mieliau rinkdavausi konstruktorių.

Taip jau nutiko, kad mokykloje geriausiai sekėsi tikslieji mokslai, tad pasirinkau medicinos studijas. Kaip visada sakiau – daugiau nelabai turėjau kur stoti. Būdama šeštame kurse per žinias pamačiau reportažą, kad atnaujinami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai medicinos studentams ir iš karto užsidegiau ta mintimi.

Besimokydama rezidentūroje lankiau minėtus mokymus. Rezidentūra ir mokymai truko trejus metus ir baigėsi vienu metu, tad nesvarstydama nusprendžiau, jog toliau gyvenimą noriu susieti su kariuomene. Apsispręsti tarnauti kariuomenėje ir tapti karo gydytoja nebuvo sunku – juk tam ruošiausi trejetą metų. Be to, viliojo mintis, kad galėsiu būti naudinga savo šaliai ir jos žmonėms.

Nežinau, kaip bus toliau, bet šiuo metu esu laiminga, jog pasirinkau būti karo gydytoja.

Filmuose šis darbas neretai romantizuojamas: karo medikas puola prieš kulkas ir skuba prie sužeistojo, karo lauko operacinėse jo rankos atlieka stebuklus. Kaip realiai atrodo jūsų darbas?

– Baigiau šeimos rezidentūros studijas, tad pagal specialybę esu šeimos gydytoja. Dirbu tai, ką mokiausi, tik mano pacientai – kariai.

Medicinos sistema kariuomenėje panaši į civilę – yra šeimos gydytojai, pas kuriuos susirgus kreipiasi kariai, mes taip pat turime gydytojus specialistus, pas kuriuos siunčiame konsultuotis, jei reikia patarimo dėl gydymo ir ištyrimo. Skirtumas tik tas, kad neturime ligoninių, kuriose galėtų gydytis kariai. Prireikus stacionarios pagalbos bendradarbiaujame su civilėmis gydymo įstaigomis. Taigi karo medicina nėra atsiribojusi nuo civilinės medicinos.

Žinoma, taip yra taikos metu. Jei situacija būtų kitokia ir tektų ginti Tėvynę karinio konflikto metu, tuomet viskas primintų kino filmus, nes karo medikai yra tie, kurie būna fronto linijoje, karo lauko ligoninėje ir pirmieji gelbėja nukentėjusiuosius. Šių veiksmų mokomės pratybų metu, kad ištikus kokiam incidentui visi žinotų, kas ką turi daryti, ir būtų kuo mažiau panikos bei teisingai gintume laisvę ir užtikrintume kuo geresnę sveikatos priežiūrą visiems nukentėjusiesiems.

Ar karo mediko profesija yra populiari? Kaip galvojate, dėl kokių priežasčių ją renkamasi dažniausiai?

– Manau, yra ir populiaresnių specialybių, tačiau medicina nė vienais metais nebuvo sąrašo apačioje. Žmonės, kurie nusprendžia būti medikai, pirmiausia nori padėti kitiems, ir tai yra svarbiausia. Medikai visais laikais buvo gerbiami, jų nuomonės klausdavo ne tik dėl sveikatos sutrikimų, bet ir daugeliu kitų atvejų. Tai – išsilavinę žmonės, kurie dažnai aukoja save vardan aplinkinių gerovės.

Pažvelgus į pasaulio istoriją, medikai joje dalyvauja kaip išradėjai, ieškotojai, vadovai, žmonės, kurie nuolat stengiasi gerinti pasaulį. Manau, galimybė padėti kitiems ir nuolat tobulėti yra pagrindinis medicinos specialybių populiarumo garantas.

– Girdėjau, kad jaunieji medikai neskuba eiti į karo mediciną. Jūsų nuomone, kaip šią profesiją būtų galima padaryti patrauklesnę?

– Karo medicina yra specifinė medicinos sritis. Juk tenka ne tik gydytoju būti, bet ir pratybose dalyvauti, ir po miškus palakstyti. Taip pat daugelis nežino, ką jie dirbs būdami karo medikais. Karo medicina apipinta mitais, esą tai – pavojinga specialybė. Tačiau juk taip būtų tik karo atveju, o šiaip darbas toks pat, kokį dirbi ir civilinėje medicinoje.

Ar karo mediko darbas yra naudingas finansiškai?

– Žiūrint su kuo lyginsi. Karo medikai atlyginimą gauną pagal turimą laipsnį, ištarnautus metus, baigtus mokymus ir panašiai. Daugeliu atvejų gal ir labiau apsimokėtų dirbti civiliniame sektoriuje, tačiau ar vien pinigai svarbiausia? Vienaip ar kitaip, tarnaujant kariuomenėje badauti tikrai netenka.

Į kokias misijas esate vykusi?

– Kol kas dar neteko dalyvauti misijose, nes tarnauju tik pusmetį, tačiau tikiuosi kada nors į kokią nuvykti. Suprantu, kad ten rizika nukentėti yra žymiai didesnė, nei tarnaujant Lietuvoje, tačiau ir patirties įgyjama neįkainojamos. Galvoju, kad po misijos viską pradedi vertinti kiek kitaip, labiau džiugina paprasti dalykai, juk dažnai žmonės tuose regionuose neturi nieko, jiems net švarus vanduo, kas mums yra kaip savaime suprantamas dalykas, yra sunkiai prieinamas, ką jau kalbėti apie sveikatos priežiūrą.

Ką norėtumėte pasakyti tiems, kurie svarsto – tapti karo mediku, ar ne? Kokių charakterio savybių tam reikia?

– Jau vien tai, kad žmonės pasirinko būti medikai yra šaunu. Ar tapti karo mediku? Jei tik noro yra – būtinai verta bent pabandyti. Na, o charakterio, sakyčiau, reikėtų tvirto. Bet jei įstojai ir baigei mediciną, argi tavo charakteris gali būti netvirtas? O visa kita tik smulkmenos, juk visuose darbuose kartais teks nusileisti, o kartais reikės už save ir pakovoti. Jeigu nuspręsi tapti karo gydytoju, mes tavęs lauksime ir tikrai rasime jaukią vietą mūsų kolektyve. (Šypsosi.) Svarbiausia – mylėti šalį ir jos žmonės, norėti jiems padėti, o visa kita, įdėjus šiek tiek pastangų, ateis savaime.

Dosjė

Gimė 1988 m. gegužės mėnesį Kaune.
2013 m. baigė medicinos magistro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).
2016 m. baigė šeimos medicinos rezidentūrą Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
2016 m. praėjo Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyboje.
2013 – 2014 m. dirbo LSMU ligoninės Kauno klinikų Kraujo centre.
2014 – 2016 m. V.Budanavo privati greitosios medicinos pagalba Klaipėdoje.
Nuo 2015 iki 2017 m. balandžio budinti gydytoja Kelmės ligoninės Priėmimo skyriuje.
Nuo 2017 m. kovo pradėjo dirbti Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyriuje.
Nuo 2016 m. lapkričio tarnauja Lietuvos kariuomenėje.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Legendinis Alfonsas Penikas – atvirai apie meilės istorijas, skandalus ir didžiausias gyvenimo klaidas (15)

Pastaruoju metu apie žinomą muzikantą bei vaikų grupės „Pop-šou“ vadovą Alfonsą Peniką...

Miestas, kur sukurtas „Novičiok“: net čia patekti norintiems rusams reikia FSB leidimo (101)

Britų laikraštis „The Times“ įvardijo vietovę, kurioje, remiantis gautais duomenimis, buvo...

Gydytojas apie populiarų tyrimą Lietuvoje: jis atliekamas be reikalo – visų pacientų rezultatai ir taip žinomi (24)

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebi, kad pavasarį daug žmonių kreipiasi dėl...

Ieško buhalterės be mažų vaikų: pasipiktinusių laukė keistas paaiškinimas (171)

Ieškoma buhalterė-apskaitininkė-kasininkė be mažamečių vaikų. Tokį Klaipėdos bendrovės...

Sandra Vilimaitė. Apie tuos, kurie ryte eina į bažnyčią, o vakare rodo bobai jos vietą (89)

Kartą įkėliau į feisbuką nuotrauką iš McDonaldo , valgiau ten.

Plyname lauke pastatė šiltnamius ir per metus atsistojo ant kojų (53)

Jeigu jums kada teko gėrėtis Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parko gėlynais, tai...

Emocingos veteranų kalbos įkvėpti graikai Kaune dovanų nesitiki žiniasklaida stebisi Jasikevičiaus talentu, supranta jo priekaištus teisėjams (28)

Eurolygos ketvirtfinalio serijos pirmajame mače Kauno „Žalgiriui“ pralaimėjęs Pirėjo „...

Šonai aplamdyti, bet žalgiriečiai žada atsakymą su dviguba agresija ir energija specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (67)

Po Eurolygos antrųjų ketvirtfinalio rungtynių Pirėjuje, kuriose „Žalgiris“ šeimininkams...

Hitlerio gimimo dieną Vilniuje ant tiltų iškabintos nacistinės vėliavos (221)

Balandžio 20-ąją - Adolfo Hitlerio gimimo dieną - Vilniuje ant trijų tiltų iškabintos vėliavos...