Dalijamės ištrauka iš Gabor Matė knygos „Kai kūnas sako ne“ (leidykla „Vaga“).
Tikrieji genomo projekto rezultatai neabejotinai nuvils. Nors atskleista mokslinė informacija yra svarbi, genomo programa, tikėtina, artimiausioje ateityje sveikatai teiks labai mažai naudos, jeigu jos iš viso kada nors bus.
Pirma, dar reikia išspręsti daug techninių problemų. Dabartines žinias apie genetinę sandarą galima palyginti su Oksfordo anglų kalbos žodynu kaip „modeliu“, pagal kurį buvo sukurtos Williamo Shakespeare’o pjesės ar Charleso Dickenso romanai. „Viskas“, ką lieka padaryti, norint pakartoti jų kūrinius, surasti prielinksnius, gramatikos taisykles ir fonetikos nuorodas, o tada išsiaiškinti, kaip abu autoriai priėjo prie savo siužetų, dialogų ir stulbinančių literatūrinių priemonių. „Genomas yra biologinis programavimas, – rašė vienas įžvalgesnis mokslo žurnalistas, – tačiau evoliucija nepateikė net skyrybos ženklų, kurie parodytų, kur genai baigiasi ir prasideda, nekalbant apie kokias nors naudingas užuominas, ką kiekvienas genas turėtų daryti.“