aA
Kaip vadovams reaguoti į darbuotojų keliamus klausimus, nerimą ir motyvuoti kokybiškai atlikti savo darbą? Sparčiai kintančioje darbo rinkoje vadovams rekomenduojama taikyti įvairialypę motyvavimo strategiją.
Darbas
Darbas
© Corbis/Scanpix

Įveikite darbuotojų nerimą ir baimę. Žmones kamuoja rūpesčiai ir abejonės dėl darbo vietos išsaugojimo, kompensacijos darbo praradimo atveju, gebėjimų apmokėti sąskaitas. Išankstinės jų spėlionės dėl galimų prastovų, laikino nedarbo ar atleidimo blogina emocinę būklę.

Pastebėjus, kad darbuotojų dirglumas yra didesnis nei įprastai, vadovui būtina imtis įstaigoje įprastų komunikacijos priemonių: oficialių panešimų, susitikimų ar tiesiog pašnekesių su darbuotojais. Jeigu įmonė turi tradiciją kas du mėnesius leisti pačių darbuotojų kuriamą vidinį laikraštuką, vadovas galėtų jame spausdinti padrąsinančius svarstymus dėl įmonės darbuotojų ateities.

Tyrimų duomenimis, įmonėms, kurios sunkmečiu atnaujina konferencijas internete, komunikaciją intranete ar įprastus personalo susirinkimus, lengviau motyvuoti darbuotojus.

Palikite atvirą erdvę komunikacijai. Reikėtų kuo dažniau rengti susitikimus su įvairaus lygio vadovais ir kitais darbuotojais, burti darbo grupes įvairioms problemoms spręsti. Jeigu darbuotojai jaučia, kad vadovas klauso jų nuomonės ar patarimo, jų motyvacija gerai dirbti yra didesnė.

Patartina rengti apskritojo stalo diskusijas esminiais darbuotojus dominančiais klausimais, pavyzdžiui: ar įmonė sugebės gauti kreditą, jeigu ne – kaip tai paveiks įmonės plėtros planus, pasitarti, kaip padalinių darbą padaryti efektyvesnį. Vadovui derėtų ne tik užsirašyti darbuotojų išsakomas idėjas, bet ir įgyvendinti jų pasiūlymus, jeigu tik įmanoma.

Visada sakykite tik tiesą. Krizės ir netikrumo laikais vadovai linkę nesakyti turimos informacijos, ir tai neigiamai veikia darbuotojų motyvaciją. Kai kurie vadovai bendrauti su darbuotojais nelinkę dėl klaidingo įsitikinimo, kad nieko nesakyti yra geriau, negu pateikti miglotą informaciją. Tačiau iš tiesų vadovo prisipažinimas garsiai, kad jis gerai nežino, kokių krizės padarinių galima laukti, darbuotojus veikia palankiau nei tyla.

Galiausiai savo prognozėmis neįsitikinęs, tačiau prakalbęs vadovas parodo darbuotojams, kad bando galvoti apie įstaigos veiklos rezultatus ir darbuotojus, kad jam ne vis vien, kas laukia ateityje. Jeigu abejojama, kaip tam tikras naujienas pateikti darbuotojams, pravartu pasitarti su personalo ar viešųjų ryšių skyriumi.

Susitaikykite su faktu, kad krizės metu darbo atlikimo kokybė ir produktyvumas sumažės. Žmonės skirtingai reaguoja į kritines situacijas. Daugelis susikoncentruoja ne į darbą, o į sunkumus, tampa užmaršūs, demonstruoja pyktį, dažniau vėluoja į darbą. Tai natūrali reakcija. Žmonėms iškyla poreikis daugiau kalbėtis – taip jie lengviau įveikia krizę. Kuo daugiau kalbama, tuo sveikesnė atmosfera darbovietėje. Vadovas, leidžiantis darbuotojams išsikalbėti ir padėdamas jiems atlikti kasdienes paprastas užduotis (kurias kažkada jie atliko be pagalbos, o dabar klysta net dėl menkiausių dalykų), ilgainiui grąžins darbo produktyvumą.

Pasirūpinkite švietimu. Personalo skyriaus darbuotojai, administratoriai, prižiūrėtojai turi būti aprūpinami reikiama informacija, kad gebėtų padėti vadovaujamiems darbuotojams įveikti neigiamus jausmus. Vadovas turėtų žemesnės grandies vadovams organizuoti mokymus įtampos valdymo temomis.

Sunkmečiu sudėtinga darbuotojus siųsti į profesinių įgūdžių tobulinimo kursus (IT, viešųjų pirkimų, dizaino, teritorijų planavimo ir kt.). Rekomenduojama įmonėje atrasti žmonių, galinčių profesinę patirtį perduoti kitiems darbuotojams organizuojant mokymus įmonėje. Tai nereikalauja piniginio atlygio – saviems lektoriams galima sugalvoti nematerialų atlygį už perduodamą patirtį.

Leiskite konstruktyviai išlieti jausmus. Krizės metu vieni darbuotojai ima elgtis itin pavyzdingai, kiti – priešingai. Svarbu užkirsti kelią sukčiavimui, apgavystėms ir aiškiai parodyti, kad amoralus elgesys įmonėje nebus toleruojamas. Jausmų raiška skatintina, tačiau tinkamu būdu. Nuolatiniai kolegų barniai, piktų gandų skleidimas nėra konstruktyvi jausmų išraiška. Gandai verčia žmones galvoti blogiau, nei yra iš tikrųjų, gandų padarinys – demotyvuotas personalas.

Teigiamos vadovo elgsenos pavyzdys: praktikoje vadovo inicijuotas kas mėnesį vykstantis susirinkimas „Gandų malūnas“. Šio susirinkimo metu viešai aptariami per mėnesį išgirsti gandai. Jie paneigiami arba patvirtinami.

Jeigu įmonės darbuotojai dalyvavo tradicinėje įmonės šventėje, atšventė vestuves ar grįžo iš komandiruotės užsienyje, pravartu inicijuoti susirinkimą ir jo metu suteikti progą pasidalyti džiugiomis akimirkomis. Tokiuose susirinkimuose darbuotojai ragauja lauktuves, žiūri fotografuotą ar filmuotą medžiagą, atitolsta nuo kasdienių darbo rūpesčių, patiria teigiamų jausmų.

Padėkite tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Visi darbuotojai jaučia didesnį ar mažesnį nerimą sunkmečiu, tačiau vadovui svarbu akylai sekti tuos nerimaujančius darbuotojus, kurie savo naštą neša patys, nesikalbėdami su kolegomis, nepalengvindami įtampos.

Ekonominė krizė, panašiai kaip terorizmas, menkina žmonių pasitikėjimą savimi ir išmuša iš pusiausvyros. Galima būtų pasamdyti žmogų, kuris pasirūpintų dvasine ir emocine darbuotojų būkle. Yra organizacijų, kurios netgi paprašo dvasininko skirti laiko pašnekesiams su įmonės darbuotojais.

Planuokite darbus ir pramogas. Finansinis nestabilumas mažina norą planuoti, tai gali atrodyti beprasmiška. Tačiau planavimo procesas, į jį įtraukiant darbuotojus, rodo, kad darbas neapsiriboja šia diena. Kuriami planai teikia viltį, jog padėtis stabilizuosis. Reikia planuoti ir darbus, ir pramogas. Jeigu anksčiau personalas šventes minėdavo brangiuose restoranuose, tai dabar jas galima perkelti į vadovo ar darbuotojo privačią kaimo sodybą.

Jeigu kadaise dėmesys buvo sutelktas į prabangias vaišes, fejerverkus, iškalbingus renginių vedėjus, tai dabar įmanoma išsiversti be šių išlaidų. Renginį gali organizuoti suburta iniciatyvinė darbuotojų grupė, vaišės gali būti suneštinės, o programa (pavyzdžiui, sporto varžybos) nereikalauti įmonės bei darbuotojų išlaidų aprangai ir aksesuarams.

Pavyzdžiui, kai kurios įmonės skatino darbuotojus paminėti rugsėjo 1-ąją. Darbuotojai į darbą atėjo apsirengę taip, lyg ruoštųsi į mokyklą. Kitos įmonės sudarė „teminių penktadienių“ planą. Savaitės pradžioje paskelbiama tema (pavyzdžiui: „geltona“, „langeliai“, „uogos“), ir penktadienį visi darbuotojai ateina taip apsirengę.

Personalo ar kito skyriaus darbuotojas fotografuoja žmones, skatina kolektyvą el. paštu balsuoti už labiausiai temą įprasminusį kolegą. Vėliau nuotraukos iškabinamos viešai. Tokie smagūs planuoti renginiai didina darbuotojų motyvaciją.

Įmonės nebepajėgios iš dalies finansuoti darbuotojų mėnesinio bilieto išlaidų važinėti autobusu, ilsėtis po darbo sveikatingumo komplekse, tačiau randa kitų motyvavimo būdų, pavyzdžiui: užsako bilietus į populiariausius spektaklius ar koncertus, surenka pinigų iš norinčiųjų juos pamatyti, pristato bilietus į darbovietę. Užsiėmę darbuotojai patys vargiai turėtų laiko sekti repertuarą ir užsakyti sparčiai išperkamus bilietus į populiariausius renginius.

Pripažinkite ir apdovanokite už puikiai atliktą darbą. Sunkmečiu reikėtų stebėti, kokie darbuotojai nepriekaištingai dirba, ir juos kuo dažniau girti asmeniškai ir viešai. Sunkmečiu ypač reikalinga laikytis nuostatos – „Girkite daugelį, peikite vienintelį“. Įmonėse vyksta geriausio mėnesio darbuotojo rinkimai, o susirinkimo metu nugalėtojas yra apdovanojamas. Tai gali būti marškinėliai, kepuraitė ar saldainių dėžutė su įmonės logotipu ir specialiu užrašu ar suteikta galimybė važinėtis vadovui skirta įmonės mašina visą savaitę.

Įmonėse pildomos įvairios darbo apskaitos formos, kuriose darbuotojai žymi, kokius darbus ir kada jie atliko. Taip vadovas gali suskaičiuoti darbų kiekį, pastebėti, kas vėlavo, o kas puikiai laikėsi užduoties įvykdymo termino.

Pasistenkite rasti teigiamų dalykų įmonės veikloje. Jeigu įmonės padėtis yra stabili, darbuotojai norėtų tai išgirsti iš vadovo. Neužtenka apie tai pasikalbėti su žmona ar draugais – daug svarbiau šiuos dalykus pasakyti darbuotojams. Net ir menkiausi džiuginantys dalykai gerina darbo atmosferą. Teigiamus dalykus konstatuoti svarbu ir patiems darbuotojams. Darbuotojų susirinkimo metu galima paprašyti, kad jie sugalvotų bent po tris gerus dalykus, įmonėje įvykusius per pastarąjį mėnesį. Apdovanokite tuos, kurie paminės reikšmingiausius įvykius.

Vadovo vaidmuo ekonominės krizės metu turės didelę įtaką ateityje, kai padėtis stabilizuosis. Darbuotojai prisimins, kaip vadovas su jais elgėsi. Vadovas atsakingas už savo žodžius. Neapdairiai ištarta frazė, kad „dabar kiekvienas turi būti laimingas vien todėl, kad turi darbą“, daro didelę žalą darbuotojų lojalumui ir motyvacijai.

Krizės metu darbe būtina puiki komunikacija, vadovas turi pasirūpinti, kad netrūktų informacijos. Tada darbuotojai dirbs produktyviau ir bus mažiau linkę bėgti „iš skęstančio laivo“, nežinodami, kas kitas yra tariamai ketinamų atleisti darbuotojų sąraše.

Pasitikėjimą ir ramybę skleidžiantis vadovas padės išlaikyti stabilumą ir darbo našumą.

**************************************************************************************************************

Naujajame žurnalo "Vadovas" numeryje skaitykite:

Karolis MASILIONIS – žinomas Lietuvos kinologas, Gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas, įkūręs pirmąją Lietuvoje gyvūnų prieglaudą, vėliau ir šunų viešbutį, Šuniuko auginimo ir auklėjimo mokyklą. Skaitykite interviu KAI DOMĖJIMASIS ŠUNIMIS VIRSTA VERSLU apie pomėgių ir verslo dermę.

Apie įmonių vadybą skaitykite straipsnyje DAUGELIO ĮMONIŲ VADYBOJE BETVARKĖ! BANKRUTUOTI AR IŠGYVENTI – TAI KIEKVIENOS ĮMONĖS VADOVO SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS!

Masinio vartojimo prekių komunikacijos pagrindinis tikslas – greitai pasiekti plačiausią vartotojų auditoriją. Internetas gali suteikti tokią galimybę. Apie tai išsamiau skaitykite straipsnyje MASINIO VARTOJIMO PREKIŲ REKLAMOS INTERNETE PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI.

Apie KORUPCIJOS ŠEŠĖLIUS interviu su Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“, tiriančios įvairaus pobūdžio korupciją, Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi MURAVJOVU.

Įmonės kolektyvinė sutartis – tai rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, mokėjimo už darbą ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Apie tai išsamiau skaitykite straipsnyje DARBDAVIO INTERESŲ APSAUGA ĮMONĖS KOLEKTYVINE SUTARTIMI.

Valstybinės mokesčių inspekcijos veikla skiriasi nuo kitų prižiūrinčiųjų valstybės institucijų. Apie tai išsamiau – straipsnyje VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA – REIKŠMINGA VERSLO PAGALBININKĖ.

Įmonių steigėjai turėtų lengviau atsidusti. Verslą tebespaudžiant ekonomikos nuosmukiui, Ūkio ministerijos iniciatyva paprastinamas individualiųjų įmonių steigimas. Individualiąją įmonę įregistruojantis jos steigėjas galės išsiversti be teisininkų pagalbos. Paprasčiau tampa įsteigti ir uždarąją akcinę bendrovę.
Apie įmonių steigimo naujoves skaitykite interviu ĮSTEIGTI ĮMONĘ BUS PAPRASČIAU su Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktore Audrone RAILAITE.

2009 m. liepos 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 9, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 93-3977), kuriuo, be kita ko, iš dalies pakeisti individualiųjų įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių iš įmonių ir ūkinių bendrijų išsiimtų lėšų priskyrimo atitinkamai pajamų rūšiai pagrindai. Dėl to keičiasi ir tokių asmenų išsiimtų lėšų apmokestinimo pajamų mokesčiu taisyklės. Apie tai išsamiau skaitykite straipsnyje INDIVIDUALIŲJŲ ĮMONIŲ SAVININKŲ, ŪKINIŲ BENDRIJŲ TIKRŲJŲ NARIŲ SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS.

Žurnalas „Vadovas“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kodėl dėl koronaviruso neleidžia tirtis privačiai? Yra kelios priežastys (26)

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje...

Veryga: turime 11 sunkių koronaviruso atvejų papildyta 12.22 (23)

Trečiadienį nuotoliniu būdu vykusioje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Nyderlandų mokslininkai nustatė naują COVID-19 pranašaujantį signalą (17)

Nyderlandų mokslininkams pavyko aptikti koronavirusą miesto nuotekose dar iki tol, kai buvo...

Tomas Janeliūnas: ką jūs veikėte Seime vakar, yra išties niekšinga (217)

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas...

Lietuvoje koronavirusu užsikrėtusių medikų skaičius išaugo iki 84 (2)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr....

Į Lietuvą staigiai plūstelės šiluma: termometrų stulpeliai gali šoktelėti daugiau nei 15 laipsnių (60)

Artimiausiomis dienomis temperatūra neturėtų kilti aukščiau dešimties laipsnių, numatomos...

Karbauskis – apie medikų algas: nekalbėsiu su opozicija, kalbės premjeras (459)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako nesistebįs antradienio vakaro įvykiais Seimo...

Kas iš tiesų vyksta Baltarusijoje? Mus tiesiog įspėjo: nebandykite juokauti žmonėms nerimą kelia daugybė plaučių uždegimo atvejų (253)

Vitebske gyvenantiems sutuoktiniams Daškevičiams tuo pat metu diagnozuotas plaučių uždegimas....

Linas Kojala. Kai nėra ko klausti, kaip savaitgalis praėjo (33)

Daugybė žmonių pradeda pamiršti, kuri šiandien savaitės diena; lyg tai turėtų didelės...

|Maža didelių žinių kaina