aA
Šiandien bene pagrindinis žmogaus sugebėjimų vertinimas yra jo profesiniai laimėjimai. Ir papildomos darbo valandos, darbas savaitgaliais vis dar neatsiejami nuo šiuolaikinio karjeristo įvaizdžio. Kada žmogus tampa darboholiku? Kas tai parodo – viršvalandžiai, darbo ir laisvalaikio sutapatinimas, perfekcionizmo siekis?
Persidirbimas, darboholikas
© Corbis/Scanpix
Žmogaus studijų centro psichologė-psichoterapeutė Daiva Jakeliūnienė netapatina darboholizmo nei su darbo valandų skaičiumi, nei su laisvalaikiu bei darbine veikla: „Ne bėda, jeigu žmogus laimingas ir patenkintas net dirbdamas 14 valandų per parą, jeigu toks jo gyvenimo būdas ar net hobis. Juk kai kurios profesijos sunkiai atsiejamos nuo kasdienybės ir gyvenimo būdo. Medikui, mokytojui, žurnalistui ar menininkui ne visada darbas pasibaigia užvėrus įstaigos duris“.

Darboholizmas – kas tai?

„Tol, kol žmogus patenkintas savo profesija, kai ji yra jo gyvenimo būdas – kas galėtų pasakyti, kad tai yra blogiau, nei dirbti tam tikrą darbo laiką ir turėti kitokių pomėgių? To neįmanoma įvertinti“, – sako psichologė. Tikrai: vienas laimingas išreikšdamas save darbe, kitam reikia kitokių laisvalaikio užsiėmimų, tretiems – svarbiausia yra šeima.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jei nėra jokių psichologinių problemų, tai neverta susimąstyti apie lėtesnį tempą. Fiziškai išsenka beveik visi pernelyg dideli darbo aistruoliai. Tikrieji darboholikai neskaičiuoja darbo valandų ne iš pomėgio savo veiklai. Dažniausiai taip sprendžia tam tikras problemas – vengia draugų, asmeninio gyvenimo, bijo įpročių įvairovės bei pokyčių. Ir apgaudinėja save bei kitus pasiteisindami, esą turi labai daug darbų, jie nesibaigia ir t. t. Be to, savo asmeniniame gyvenime jaučia diskomfortą.

„Darboholikai – paprastai karjeristai, bet pripažinimo siekia iš liguistos baimės prarasti darbą ar noro įtikti vadovui. Jie nebūtinai mėgsta savo darbą, bet siekia karjeros. Jie be veiklos šiame pasaulyje jaučiasi niekam tikę ir panyra į ją net atsižadėdami savęs bei vertybių, visai pamiršta svajones“, – teigia D. Jakeliūnienė.

Labai lengvai visiškai darbui atsiduoda ir tie žmonės, kurie jaučia nerimą būdami ilgesnį laiką vieni, tyloje, ramybėje, nieko neveikdami. Jie tiesiog liguistai imasi bet kokios veiklos. Psichologė reziumuoja, kad darboholikas nuo daug dirbančio asmens skiriasi visų pirma tuo, kad savo asmenines problemas sprendžia pasitelkęs darbą, iš tikrųjų – kitų sąskaita.

Problemos pripažinimas

Dažniausiai artimieji ir aplinkiniai pastebi, kad jiems artimą žmogų pasiglemžia darbas. Nes pats žmogus ilgai gali jaustis gana gerai, ypač jei darbą mėgsta. Iš pradžių tai – regis, ne problema, kol neatsiranda rimtų sveikatos bėdų, neima kamuoti nemiga, o užmigus – sunkumas pabusti. Tai žmogus pastebi, bet ilgai nesuvokia, kad tai susiję su jo darbo pobūdžiu. Todėl pirmieji į tai dėmesį atkreipia aplinkiniai, artimiausi asmenys.

„Jei žmogus kartais stabtelėtų, pailsėtų nuo pašėlusio gyvenimo tempo, bent retsykiais įsiklausytų į savo jausmus, savęs paklaustų: „Ar man gerai? Ar gerai jaučiuosi? Ar esu patenkintas savo darbu?“ – ir nuoširdžiai į šiuos klausimus atsakytų, tai būtų gerokai mažiau pavojų įklimpti į darboholizmą ir patirti rimtesnių negalavimų, – teigia psichologė. – Sunkiau tiems, kurie veikia nesusimąstydami. Tada padariniai būna tikrai skaudūs – nuo depresijos iki rimtų fizinių ligų“.

Fizinis išsekimas

Darbo medicinos gydytoja Izolda Baikienė primena, kad nuo pernelyg didelio darbo krūvio kenčia ne tik aukštesnes pareigas užimantys darboholikai, bet nemaža ir darbininkų: „Kol žmogus jaunas, gana gerai veikia visi kompensuojamieji mechanizmai, todėl dideli protinio ar fizinio darbo krūviai kurį laiką veikia lyg ir nesukeldami ypatingų ligos požymių. Tačiau sulaukus 40–45 metų ima reikštis fizinės ir psichinės pertampos rezultatų“.

Gydytoja tvirtina, kad pervargimas susijęs ne tik su darboholizmu, kylančiu dėl psichologinių problemų – dažnai žmonės tiesiog neturi normalių darbo sąlygų. Ypač tokie, kurie dirba fizinį darbą pagal konvejerinę sistemą, o atlyginimas jiems mokamas už nustatytą pagamintos produkcijos kiekį, kuris paprastai būna gerokai didesnis, nei įmanoma padaryti per aštuonias darbo valandas. Todėl dėl viršvalandžių, darbo šeštadieniais ir būtinų pertraukėlių trūkumo išsenka ne tik kūnas, bet ir nervų sistema. Beje, prisededa ir kenksmingos darbo sąlygos.

Pasak medikės, šiuo metu Lietuvoje ypač daug vyresnių žmonių serga osteochondroze (stuburo patalogija): „Ji tokia pat dažna, kaip ir pražilę plaukai. Protinį darbą dirbantys žmones, sulaukę vyresnio amžiaus, ima kentėti nuo insultų, infarktų. Emocinė pertampa tokia didelė, kad kai kurie pacientai į ligoninę patenka tiesiai iš kabinetų“. Pasak I. Baikienės, jei jaunas žmogus turi polinkį į hipertoniją ar hipertenziją, tai nuo didelio ir nuolatinio emocinio krūvio ji būtinai pasireikš.

Gydytojai primena, kad Lietuvos klimatas, kai kone pusę metų šalta, itin silpnina imuninę sistemą. O kur dar netaisyklinga mityba? Todėl puoselėjant savo dvasinę ir fizinę sveikatą reikėtų pailsėti iškart ne mažiau kaip mėnesį, nes dabar populiarių atostogų po porą savaičių nepakanka normaliai atgauti jėgas. Naujausių tyrimų duomenimis, daugelis negalavimų ir skausmų yra psichosomatinės kilmės.

Padariniai

Pasak psichiatrės D. Jekeliūnienės, vyrai labiau linkę panirti į darboholizmą, bet juos vejasi ir moterys, nepaisančios kitų savo pomėgių bei polinkių. Ypač tos, kurios save realizuoja tik karjeroje ar darbe. Pasak specialistės, šio reiškinio padariniai išryškės ateityje, kai užaugs tokių šeimų vaikai: „Nesu nusiteikusi optimistiškai. Nemanau, kad auginant vaiką iki 2–3 metų didelis tėvų profesinis aktyvumas ir sumažėjęs dėmesys yra gerai. Žinoma, jei mama jaučiasi besiaukojanti vaikui, geriau tada jai eiti į darbą, nes vaikui nieko gera neduos. Tačiau, be jokios abejonės, šiuo periodu vaikui, jo raidai labai svarbu vienas asmuo. Ir nors galima nusisamdyti auklę – artimiausi žmonės nepakeičiami“.

Pasak psichologės, auginant vaiką iki vienų metų tiesiog būtina atsisakyti darbų. Tačiau propaguojamas vyro ar moters karjeristų įvaizdis kaip kone būtinybė ir pagrindinis socialinis ženklas byloja, kad atsidavimas darbui suvokiamas kaip neginčytina vertybė ar bent jau svarbesnė už rūpinimąsi šeima. Juk dažniausiai tik reklamose darbui atsidavę karjeristai atrodo pailsėję, laimingi ir šypsosi apsupti būrio draugų. Deja, iš tikrųjų yra visiškai priešingai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (261)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (51)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (18)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (183)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (34)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (249)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...