Įsivaizduokite situaciją: jūs užeinate į personalo atrankos vadybininko kabinetą ir vietoje įprasto „Sveiki, užeikite, prašom“ išgirstate „Na ir ko jūs pas mus atsivilkote?“ Pirmoji į galvą atėjusi mintis – apsisukti ir eiti velniop. Vis dėlto kai kurie personalo atrankos ekspertai mano, kad turi teisę į tokį elgesį, kad tai – dalis priėmimo į darbą ritualo, kuri vadinasi „stresinis interviu“.
Už vieną muštą du nemuštus duoda
Stresinio interviu metodika paprastai taikoma situacijose, kai reikia patikrinti kandidato atsparumą stresui ir mokėjimą greitai orientuotis nestandartinėse situacijose. Šios savybės itin vertingos klientų vadybininkams – prekybos skyrių specialistams, prekybos atstovams, skambučių centro operatoriams, sekretoriams. Šią savybę gali patikrinti ir tuomet, kai pati darbo pozicija to nereikalauja, tačiau to reikia darbui konkrečioje kompanijoje – tarkime, generalinis direktorius pasižymi sudėtingu charakteriu.
Deja, vykusiai taikyti metodiką gali toli gražu ne visi personalo atrankos vadybininkai. Tuomet stresinis interviu virsta tiesiogine prasme išlikimo interviu. Prizas atspariausiems – pasiūlymas užimti darbo vietą, palydimas atsiprašinėjimų (arba be jų).
Nestandartinėmis darbo interviu metodikomis naudojasi 36% personalo atrankos ekspertų. Į jų arsenalą įeina:
Nepatogūs klausimai (+noras pastatyti į nepatogią padėtį) – praktikuoja 27% respondentų;
Psichologinis spaudimas – 10%;
Melo detektoriaus naudojimas – 4%;
Bauginimas – 4%;
63% apklaustųjų tokiomis priemonėmis atvejų norėta išsiaiškinti svarbias esamai pozicijai savybes, 20% - tiesiog suprasti, kas tai per paukštis. 100% taikančių nestandartines metodikas respondentų įsitikinę jų efektyvumu. 52% pastebėjo, kad jiems visada pavyksta tokiu būdu pasiekti tikslo, o 48% - kad sėkmė juos aplanko kartas nuo karto. O kaip tai atrodo žvelgiant iš kitos stalo pusės?
