„Chemiją buvau įsimylėjęs iki ausų: mokykloje dalyvavau chemijos olimpiadose, Tarybų Sąjungoje buvau pirmas, paskui mokiausi Maskvos universitete. Per tą meilę chemijai supratau, kad jei nuoširdžiai darai, domiesi, tikrai nuoširdžiai save reiški, tu pats viską iš savęs gauni, visada gauni teisingus rezultatus, visada viskas gerai, gyvenime sekasi“, – kalba A. Petrauskas.
Anot jo, kelias į tiesą yra per save, per nuoširdžias pastangas ir tai nebūtinai turi būti mokslas – bet kokioje srityje nuoširdumas veda prie to paties. „Kita vertus, besidomėdamas ir mylėdamas chemiją, neturėjau vientisos pasaulėžiūros, įvariau save į tam tikrą chaosą. Vertybės buvo sumaišytos: truputį karjeristinės, truputį norėjosi moksle sužibėti, kad verslas sektųsi. O pagrindinė vertybė, dėl kurios vyras gyvena (mylėti moterį, auginti gražią šeimą), buvo antroje vietoje“, – prisipažįsta pašnekovas.
Galiausiai, prisimena jis, atsitiko taip, kad materialiai viskas gerai, didžiausias namas Kanadoje, firma klesti, o jėgų trūksta net šiukšles išnešti, – tada ir prasidėjo dvasiniai ieškojimai: „Kad taptum sąmoningas, visada reikia kažkokios prarajos. Tai ir buvo tokia dvasinė praraja, kai į antrą vietą nustumi žmogiškumą, meilę. Ačiū Dievui, kad visi mes turime antrą šansą, galime sugraibyti jėgų likučius, atsistoti ant kojų ir pradėti sąmoningiau ieškoti savo kelio.“
Šitaip, kalba A. Petrauskas, ir atėjo supratimas, kad dvasinis pasaulis, jausmų pasaulis yra svarbiausias, pirminis – juk gyvename tam, kad būtume laimingi, o laimė yra labai konkretus dalykas, išreiškiamas mūsų jausmais. „Jausmai turi būti harmoningi, ryškūs, tikri, švelnūs. Tikrumas ir yra švelnume, grynume ir gilume, o netikri jausmai – nepastovūs, „brudni“, pilki“, – įsitikinęs verslininkas.
Jo nuomone, jausmų kultūra yra pirmoje vietoje, bet gražesni jausmai negims sėdint šiukšlyne, kad ir gražiausiame name, nes tai nėra tikras namas – jis laikinas. O kad jausmų švytėjimas būtų amžinas, stiprėtų, reikia tikros aplinkos.
„Dvasią reikia kasdien grūdinti, stiprinti, gražinti charakterį ir būtinai rasti vietos džiaugsmui. [...] Visada reikia turėti arsenalą to, kas pakelia tau nuotaiką. Šitos dainos paklausysiu – man pakels nuotaika. Aha, sunki situacija – pabėgiosiu. Visa tai turi būti, – įsitikinęs A. Petrauskas. – Daug svarbiau kiekvienu momentu gerai jaustis, negu jaustis gerai kartą per mėnesį, kai pinigai ateina. O paskui – tu vėl prarajoje. Esmė slypi mažose detalėse, bet tos detalės visai nėra mažos, nes jos gimdo svarbiausia – gražius jausmus.“
Visos laidos klausykitės LRT mediatekoje.
