Žmonėms, kuriuos kankina asmenybės sutrikimai, yra labai sudėtinga bendrauti su kitais žmonėmis. Paprastai jie būna nelankstūs, konservatyvūs ir nesugebantys reaguoti į gyvenimo pasikeitimus ir reikalavimus, rašo nmha.org.
Nors jiems atrodo, kad jų elgesys yra „normalus“ arba „teisingas“, asmenybės sutrikimų turintys žmonės paprastai turi siaurą požiūrį į pasaulį ir jiems sudėtinga dalyvauti socialinėje veikloje.
Kaip atpažinti asmenybės sutrikimą?
Itin įsisenėjęs pakankamai rimtas nelankstus tarpusavio bendravimas, suvokimas ir mąstymas, galintys sukelti kančias arba neleisti žmogui normaliai funkcionuoti, yra asmenybės sutrikimas. Paprastai asmenybės sutrikimai atpažįstami paauglystėje arba ankstesniame amžiuje, jie tęsiasi žmogui suaugus ir tampa ne tokie žymūs sulaukus vidutinio amžiaus.
Kas sukelia asmenybės sutrikimus?
Kai kurie ekspertai tiki, kad ankstyvoje vaikystėje nutikę įvykiai turi didžiulę įtaką žmogaus elgesiui vėlesniame jo gyvenime. Kiti nurodo, kad žmonės turi genetinį polinkį į asmenybės sutrikimus. Tačiau tam tikrais atvejais aplinkos faktoriai gali padėti vystytis asmenybės sutrikimams, jei asmuo genetiškai yra linkęs į juos.
Asmenybės sutrikimų tipai
Yra daugybė oficialiai nustatytų asmenybės sutrikimų, kiekvienam jų būdingas tam tikras elgesys ir tam tikri simptomai. Daugelis jų skirstomi į tris skirtingas kategorijas arba grupes:
A grupė: keistas arba ekscentriškas elgesys
B grupė: dramatiškas, emocionalus arba permainingas elgesys
C grupė: nerimastingas baikštus elgesys
Kadangi yra per daug nustatytų asmenybės sutrikimų tipų, kuriuos galima paaiškinti šiame kontekste, mes peržiūrėsime keletą kiekvienos grupės sutrikimų.
A grupė:
Šizoidinės asmenybės sutrikimas. Šizoidinės asmenybės yra intravertai, užsisklendę, vieniši, emociškai šalti ir tolimi. Dažnai jie yra panirę savo mintyse ir jausmuose, jie bijo artimumo ir intymumo santykiuose su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, šizoidinės asmenybės sutrikimu sergantis žmogus dažniausiai yra svajotojas, o ne tas, kuris imtųsi praktiškų veiksmų.
Paranoiškas asmenybės sutrikimas. Pagrindinė šio tipo asmenybės sutrikimo savybė – kitų žmonių veiksmai yra interpretuojami, kaip tyčia sukeliantys grėsmę arba žeminantys. Paranoišku asmenybės sutrikimu sergantys žmonės yra nepasitikintys, nemoka atleisti, linkę į pykčio arba agresijos proveržius be pateisinamų priežasčių, kadangi jie kitus vertina kaip nepatikimus, neištikimus, laikančiais save pranašesniais arba apgaudinėjančius. Tokio tipo žmogus taip pat gali būti pavydus, atsargus, uždaras ir klastingas, jis gali atrodyti emociškai „šaltas“ arba perdėtai rimtas.
Šizotipinis asmenybės sutrikimas. Šizotipinį asmenybės sutrikimą turinčius žmones geriausiai apibūdina keisti jų būdo bruožai. Tokie žmonės gali pasižymėti keistomis arba ekscentriškomis kalbėjimo arba aprangos manieromis. Jiems būdingos keistos, groteskiškos arba paranoiškos mintys ir įsitikinimai.
Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems žmonėms sudėtinga užmegzti santykius, jie patiria ypatingą nerimą socialinėse situacijose. Jie gali netinkamai reaguoti arba visai nereaguoti pokalbio metu, taip pat gali kalbėti su savimi. Jie gali pademonstruoti „magiško mąstymo“ ženklus, teigdami, kad gali matyti ateitį arba skaityti kitų žmonių mintis.
B grupė:
Antisocialinis asmenybės sutrikimas. Antisocialinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės paprastai suvaidina konfliktus ir ignoruoja įprasto socialinio elgesio normas. Šie asmenys yra impulsyvūs, neatsakingi ir beširdžiai. Paprastai antisocialinė asmenybė turi problemų su teisėtvarka, pasižymi karingu ir neatsakingu elgesiu, jų santykiai yra agresyvūs ir netgi smurtiniai.
Jie nerodo pagarbos kitiems žmonėms, nejaučia sąžinės graužaties dėl to, kokį poveikį jų elgesys turi kitiems žmonėms. Yra didžiulė rizika, kad tokiom tipo žmonės pradės piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis, ypač alkoholiu, kadangi tai padeda jiems sumažinti įtampą, dirglumą ir nuobodulį.
Ribinis asmenybės sutrikimas. Šį sutrikimą turintys žmonės yra nestabilūs kai kuriose srityse, įskaitant tarpasmeninius santykius, elgesį, nuotaiką ir savęs suvokimą. Netikėti stiprūs nuotaikos pasikeitimai, audringi tarpasmeniniai santykiai, nepastovus ir nuolat kintantis savęs suvokimas, nenuspėjami ir savižudiški veiksmai apibūdina ribiniu asmenybės sutrikimu sergantį žmogų.
Paprastai šiems žmonėms yra labai sudėtinga suvokti savo asmenybę. Jie dažnai pasaulį vertina kaip priešingybes: kitus mato kaip „labai gerus“ arba „labai blogus“. Ribinė asmenybė gali jausti stiprų prisirišimą prie kokio nors žmogaus, tačiau staiga nutraukti šiuos santykius, jei pajus nepagarbą.
Baimė būti apleistam gali būti perdėtos priklausomybės nuo kitų žmonių priežastimi. Savęs žalojimas arba pasikartojantis savižudiškas elgesys gali būti panaudotas siekiant dėmesio arba bandant manipuliuoti kitais žmonėmis. Impulsyvūs veiksmai, chroniškas nuobodulio arba tuštumos jausmas ir stipraus nederamo pykčio protrūkiai taip pat yra šio sutrikimo savybės. Šis sutrikimas yra labiau būdingas moterims.
Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės pasižymi perdėtu savęs vertinimo jausmu, jie gyvena neribotos sėkmės fantazijose ir nuolat siekia dėmesio. Narcisistinė asmenybė perdėtai jautriai reaguoja į nesėkmes ir dažnai skundžiasi dėl įvairių fizinių negalavimų. Jiems būdinga greita nuotaikų kaita (nuo susižavėjimo savimi iki nesaugumo jausmo), šie žmonės yra linkę išnaudoti tarpasmeninius santykius.
C grupė:
Vengiančio tipo asmenybės sutrikimas. Vengiančio tipo asmenybės dažnai yra perdėtai jautrios atstūmimui ir nenori susisieti santykiais su kitais žmonėmis, nebent yra įsitikinusios, kad patinka šiems žmonėms. Perdėtas socialinis diskomfortas, drovumas, kritikos baimė, socialinės arba darbo veiklos, kuriai būtini tarpasmeniniai kontaktai, vengimas yra būdingi vengiančio tipo asmenybei.
Tokie žmonės bijo pasakyti ką nors, kas kitiems gali pasirodyti kvaila, jaudinasi, kad išraus arba pradės verkti kitų žmonių akivaizdoje, juos labai skaudina kitų žmonių nepritarimas. Vengiančio tipo asmenybės gali neturėti artimų santykių, išskyrus šeimos narius (nors ir norėtų), juos liūdina nesugebėjimas gerai sutarti su kitais žmonėmis.
Priklausomas asmenybės sutrikimas. Priklausomą asmenybės sutrikimą turinčių žmonių elgesys gali būti pavaldus ir nuolankus, jie priklausomi nuo kitų žmonių, priimančių sprendimus už juos. Jiems būtinas nuolatinis įtikinėjimas ir patarimai, juos lengvai įskaudina kritika ir nepritarimas. Jie jaučiasi nejaukiai ir bejėgiškai būdami vieni, juos gali sugniuždyti pasibaigę santykiai.
Jie labai bijo būti atstumti. Priklausomos asmenybės, kurioms paprastai trūksta pasitikėjimo savimi, retai pradeda kokius nors projektus arba ką nors daro savarankiškai. Šis sutrikimas paprastai pasireiškia sulaukus pilnametystės, jis dažniau diagnozuojamas moterims, nei vyrams.
Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas. Kompulsinės asmenybės yra sąžiningos ir turi stiprius troškimus, jos siekia tobulumo. Niekada nepatenkinti pasiektu rezultatu, kompulsinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės priima vis daugiau ir daugiau įsipareigojimų. Jie yra tvirti, patikimi, organizuoti ir metodiški, tačiau dėl savo nelankstumo dažnai nesugeba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.
Kompulsinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės yra labai atsargūs, įvertina visus problemos aspektus, atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną, todėl jiems yra sudėtinga priimti sprendimus ir įvykdyti užduotis. Kai jų jausmai nėra griežtai kontroliuojami, įvykiai yra nenuspėjami arba jie yra priversti priklausyti nuo kitų, kompulsinės asmenybės dažnai jaučiasi vienišos ir bejėgės.
Profesinė pagalba
Kai šios savybės pasireiškia itin stipriai, kai jos tęsiasi ilgą laiką ir trukdo sveikam funkcionavimui, rekomenduojama, kad žmogaus būklę įvertintų ir diagnozuotų sertifikuotas gydytojas arba profesionalus psichinės sveikatos specialistas.
Asmenybės sutrikimų gydymas
Skirtingiems asmenybės sutrikimams yra daug įvairių rūšių gydymo. Gali būti gydoma individualiai, grupėse arba taikant šeimos psichoterapiją. Paciento gydytojo paskirti vaistai taip pat gali padėti palengvinti asmenybės sutrikimo simptomus, įskaitant nerimo ir suvokimo problemas.
Psichoterapijos metu asmenybės sutrikimų turintiems pacientams stengiamasi padėti suprasti nesąmoningus konfliktus, kurie sukelia simptomus arba skatina jų pasireiškimą. Taip pat tai padeda žmonėms tapti lankstesniais. Psichoterapijos tikslas – sumažinti elgesio modelių, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui.
Psichoterapija gydomi asmenybės sutrikimų turintys žmonės gali geriau suprasti savo elgesio poveikį kitiems žmonėms. Elgesio ir kognityvinės terapijos metu akcentuojamas sutrikimui būdingų simptomų arba savybių (tokių kaip nesugebėjimas priimti svarbius gyvenimo sprendimus arba nesugebėjimas užmegzti santykių) sprendimas.
Kuo daugiau sužinosite apie asmenybės sutrikimus, tuo geriau suprasite, kad tai yra tam tikrų priežasčių sukeltos ligos, kurias galima gydyti. Tinkama priežiūra gali padėti žmonėms pasijusti geriau. Ieškodami informacijos, galite atpažinti savo asmenybės sutrikimo ženklus ir simptomus ir padėti sau arba savo pažįstamam žmogui gyventi sveikesnį, daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.
