Lietuvos būsto rūmai ragina prisiminti pirmosios bangos metu vyravusį susitelkimą, elgtis atsakingai, iš namų išvykti tik esant būtinybei, nesibūriuoti laiptinėse ir pagalvoti apie naudojimosi liftu etiketą, rašoma pranešime spaudai.
„Pastatų administratoriai ir bendrijų pirmininkai sulaukia iš gyventojų daug įvairiausių raginimų ir pasiūlymų, kaip prižiūrėti bendro naudojimo patalpas. Vienas iš pasiūlymų – raginti žmones nesibrauti į liftus, jei kabina jau užimta – geriau naudotis laiptine. Visi esame girdėję ir kaip savaime suprantamą dalyką priimame čiaudėjimo ir kosėjimo etiketą. Galbūt pats metas pagalvoti ir apie naudojimosi liftu etiketą?“ – sako D. Matonienė, Lietuvos būsto rūmų prezidentė.
Apie tai, kad pandemijos metu koreguojasi nusistovėjusios mandagumo normos viešose erdvėse, kalba ir etiketo bei protokolo ekspertas Arminas Lydeka.
„Vienas iš klasikinių pavyzdžių – rankos paspaudimas pasisveikinant. Pandemijos metu bet kurio rango asmuo – prezidentas, karalius, darbuotojas ar tiesiog kaimynas – šios etiketo taisyklės nebesilaiko taip saugodamas save ir kitus. Panašiu principu vadovaujamės ir naudodamiesi liftais – išlaikome atstumą tarp žmonių, stengiamės, kad kuo mažesnis skaičius žmonių kiltų tuo pačiu metu. Susidariusi eilė gali koreguoti, kad ne po vieną įeisime į liftą, o po kelis asmenis. Tokiu atveju būdami lifte, galime būti bent dalinai nusisukę vieni nuo kitų, kas iš esmės taip pat prieštarauja etiketo taisyklėms ne pandemijos laikais,“ – sako A. Lydeka.
Protokolo ir etiketo žinovas taip pat atkreipia dėmesį į situaciją, kai būdami lifte pamatome, jog atbėga kitas žmogus, norėdamas taip pat važiuoti liftu. „Be abejo ne pandemijos metu sulaikytumėme liftą ir palauktume atskubančio asmens. Dabar taip nesielgsim ir rankos judesiu, skėstelėdami ar gūžtelėdami pečiais galime parodyti, kad liftas užimtas ir jo nesulaikysime. Pandemijos metu tai yra suprantama, nes vienu metu vienoje erdvėje negali būti daug žmonių,“ – sako A. Lydeka.
Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė pabrėžia, kad daugiabučių bendrijos, namų administratoriai ir kiti atsakingi už namo priežiūros organizavimą asmenys vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir atitinkamai valo bei dezinfekuoja bendras patalpas, vėdina, todėl jomis saugu naudotis.
„Susiduriame su įvairiomis nuomonėmis. Vieni numoja ranka į prašymus laikytis dviejų metrų atstumo, kiti piktinasi atstumo eilėse ar liftuose nesilaikančiais asmenimis. Visų gyvenimo sričių nesureguliuosime. Patys turime būti sąmoningi, atsakingai elgtis, saugoti ir gerbti vienas kitą. Pats metas sustoti, nebeskubėti, iš namų išeiti tik ypatingo būtinumo atvejais“, – sako D. Matonienė.
Etiketo lifte klausimas buvo aktualus nuo pat pirmojo keleivinio lifto paleidimo 1857 m. Manhetene, JAV. Ilgus dešimtmečius keleivių kiekį lifto kabinoje reguliavo lifto operatoriai. Tik 1920 metais Amerikoje buvo priimtas pirmasis lifto apkrovos standartas, nustatęs maksimalų leistiną lifto keliamą svorį. Lifto operatoriai buvo svarbi pareigybė iki 20 amžiaus septintojo dešimtmečio, kol nebuvo ištobulintos automatizuotos sistemos, tik jie galėdavo iškviesti ir į reikiamą aukštą nukreipti liftą. Siekiant pabrėžti jų išskirtinį statusą ir svarbą, liftų operatoriai dėvėjo uniformas ir buvo apsiginklavę baltomis pirštinėmis.
Pirmaisiais liftų naudojimo metais amerikiečiams dilemą kėlė ir ne kartą spaudoje buvo aptarinėjamas klausimas – ar įlipęs į lifto kabiną džentelmenas privalo nusiimti skrybėlę ar ne. Vėliau, sutarus, jog liftas yra vieša, o ne privati erdvė, skrybėlėta galva lifte nebebuvo laikoma įžeidimu.
Nors etiketo taisyklės keičiasi – etiketo specialistai rekomenduoja prisiminti šią – pirmas į liftą įžengia vyras, bet iš lifto pirmas išeina tas žmogus, kuris stovi arčiausiai durų.
