Aiškintis dėl draugystės ne visada malonu. Vis dėlto, kiekvienas jaučiame socialinių ryšių ir nustatytų santykių su kitais žmonėmis poreikį. Tuo ir galima paaiškinti socialinių tinklų populiarumą.
Viena šeima?
Savo bičiulius realiame gyvenime kiekvienas džiaugsmingai priimame į „Facebook“ draugų ratą, tačiau daugelį trikdo iš viršininko, mamos ar mažesniosios sesers atkeliavęs pasiūlymas draugauti. Vieni tokius užklausimus lengvai ignoruoja, kiti gi, nenoriai, tačiau juos vis dėlto patvirtina. Tad išeina, kad „Facebook“ verčia mus painioti skirtingas bendravimo sritis – darbą, šeimą, draugus?
Psichologai įspėja, kad artimi žmonės neretai iš mūsų tikisi, jog mes nuo jų nieko neslėpsime, nors realiai savo išgyvenimais kartais maloniau pasidalinti su kolegomis ar vos pažįstamais žmonėmis, kurių mes, greičiausiai, daugiau niekur, išskyrus internetą, ir nesutiksime. Tokiu atveju išeitis viena – suformuoti draugų grupes taip, kad siauram ratui skirtų pranešimų nematytų visi likusieji.
Savas tarp svetimų
Priklausydami tam tikrai grupei, mes jaučiame pasitikėjimą savimi. Vis dėlto, „Facebook“ tinklas, paremtas principu „mano draugų draugai – mano draugai“, primeta mums nuolat besiplečiančios grupės taisykles – dešimt, dvidešimt, trys šimtai draugų...
Tie, kurie priima į savo draugų ratą visus iš eilės, aiškiai nesuvokia savo ribų ir norų, ko jie tikisi iš bendravimo socialiniame tinkle. Vis dėlto, jeigu internautas aiškiai jaučia, su kuo yra pasiryžęs dalintis asmenine virtualia erdve, savo grupės ribas nustatyti jam nėra sunku.
Kaip pasakyti „ne“ ir pačiam priimti neigiamą atsakymą. Ne visada paprasta kokioje nors bendruomenėje įtvirtinti savo individualumą, nors gebėjimas būti savimi slypi būtent čia.
Sutikti draugauti paprasčiau, nei atmesti pasiūlymą. Juk tokį veiksmą aplinkiniai visada teigiamai įvertins, jis suprantamas ir be paaiškinimų. O štai neigiamas atsakymas verčia mus ieškoti argumentų (bent jau sau pačiam), todėl tai reikalauja daugiau pastangų.
Šiuo atveju neigiamas atsakymas reiškia, kad jūs atvirai, tačiau be jokio kaltės jausmo, nesutinkate priimti konkretaus žmogaus į kokią nors savo gyvenimo dalį. O tai reiškia, kad ir pats esate pasirengęs išgirsti tokį atsakymą. Mokėti pasakyti „ne“, kaip ir jį išgirsti – labai svarbu, nes tik taip galime išsaugoti savo pasirinkimo laisvę.
