"Pinigai, pinigai, pinigai" Ar tai tikrai piniguose - laimė?
„Kai buvau paauglė, mėgdavau žaisti stalo žaidimą "Careers" (Karjeros), kuriame žaidėjai turėdavo susikurti tikslą, paremtą atitinkamu kiekiu pinigų, garbės ar laimės. Šiame pasirinkime slypi mintis tarp eilučių - mes galime turėti arba daugiau pinigų, arba daugiau laimės, bet ne abiejų dalykų kartu“,- rašo psichologė Melanie Greenberg savo tinklaraštyje.
© Shutterstock nuotr.

Ši teorija teigia, kad labiau apmokami darbai gali kelti daugiau streso, reikalauti dažniau keliauti ar persikraustymo į kitą vietą, atimti laiko iš šeimos, taigi sumažinti mūsų laimės koeficientą. Dauguma religijų mus moko, kad raktas į laimę yra visa, ko turime, vertinimas ir pagalba kitiems, o ne bandymai padidinti savo turtą ar pakelti savo socialinį statusą.

Tačiau jeigu atliktumėte neoficialią savo kaimynų apklausą, pastebėtumėte, jog dauguma jų tiki, kad jei turėtų daugiau pinigų, jaustųsi kur kas laimingesni.

Ar už pinigus galima nusipirkti laimę?

Norėdamas atsakyti į šį klausimą, peržvelgiau stambų tyrimą, kurie atliko Gallup organizacija ir tyrėjai iš Princeton ir British Columbia universitetų bei eksperimentinį tyrimą, kuriame buvo bandoma paveikti žmones, kad šie darytų atitinkamus dalykus su "rastais" pinigais norint atskleisti pinigų ir laimės ryšį. Šie tyrimai į laimės ir pinigų ryšį pažvelgė iš skirtingų kampų, teigdami, kad atsakymas priklauso nuo klausimo formulavimo.

Geriau gyventi turtingoje, o ne vargingoje šalyje

Gallup organizacija paprašė tūkstančių žmonių iš 156 šalių įvertinti gyvenimo kokybę skalėje nuo 0 iki 10, kur aukštesni skaičiai reiškia aukštesnę gyvenimo kokybę. Pirmos penkios tautos buvo iš pakankamai turtingų, ramių, liberalių šalių, kurių piliečiai turi sveikatos apsaugą, gali skirti laiko savo šeimai, gali mokytis.

Laimingiausi žmonės buvo iš Danijos, Suomijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Kanados. Turtingiausia pasaulio valstybė Jungtinės Amerikos Valstijos, atsidūrė 11 pozicijoje. Patys nelaimingiausi buvo iš vargingų Afrikos valstybių, kenčiančių nuo maisto stygiaus, alkio, korupcijos ir, dažnai, nuo politinio nestabilumo, nusikaltimų bei smurto. Taigi, be pinigų, patenkinančių esminius poreikius - maisto, pastogės, sveikatos ir saugumo, žmonės yra prislėgti ir negali klestėti.

Turtingesni yra laimingesni, tačiau tam yra riba

Tarptautinis, 2008 metais Pensilvanijos universiteto mokslininkų rengtas tyrimas parodė, kad net ir turtingose valstybėse žmonės, turintys didesnes metines pajamas, teigė esantys laimingesni.

Anksčiau rengti tyrimai apie loterijų laimėtojus pateikė panašias išvadas - loterijų nugalėtojai teigė, kad po metų (po loterijos) jie nesijautė laimingesni, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad laimėjimas loterijoje sukelia ilgalaikę laimę. Nors kai kurie santykiai gali nukentėti, padidėjęs turtas sukuria galybę naujų galimybių.

Didesnės sumos sąskaitoje gali apsaugoti žmones nuo gyvenimiško streso ir pereinamųjų periodų, suteikia daugiau pasirinkimų ir išteklių. Pinigai apmoka vaiko priežiūrą, terapijos seansus, vaistus ar atostogas, taip padėdami mums, žmonėms, tvarkytis savo gyvenimą.

Be papildomų resursų netikėti nutikimai - sunki trauma, rimta liga ar nedarbas gali pasmerkti šeimą skurdui bei įnešti taip nereikalingo papildomo streso į santykius. Nuolatinis rūpestis dėl elementaraus išgyvenimo gerokai trukdo mėgautis gyvenimu ir empatiškai bendrauti su kitais.

2010-aisiais atliktas tyrimas, įtraukęs 450 000 amerikiečių, kurį vykdė Nobelio premijos laureatas mokslininkas Danielis Kahnemanas ir jo kolegos iš Princeton universiteto pastebėjo būtent tokį poveikį.

Lygindami žmones, patyrusius panašius įvykius, buvo pastebėta, kad turintys daugiau pajamų, turėjo didesnį pranašumą atitinkamose situacijose. Beveik pusė išsiskyrusiųjų, per mėnesį uždirbančių mažiau nei 1000 dolerių, pranešė, kad jautėsi liūdni ar įsitempę, kai tuo tarpu tą patį teigė tik mažiau nei ketvirtadalis per mėnesį uždirbančiųjų virš 3000 dolerių. Tačiau kai metinės pajamos siekdavo 75 000 dolerių, šis efektas išvis išnykdavo.

Turėdami tokias sumas įplaukų, patenkinančių pagrindinius poreikius (aišku, jei negyvenate Marin apygardoje, kaip aš), daugiau pinigų nebedžiugino bei nesumažino streso. Kaip tik atvirkščiai - asmenybės bruožai ir gyvenimo aplinkybės labiausiai lėmė, ar žmogus jaučiasi laimingas.

Piniginiai reikalai. Kaip su jais elgtis?

Tyrimai parodė, kad pinigų leidimas potyriams - šeimos atostogos, įvairūs mokomieji kursai ar psichoterapija suteikia laimės kur kas daugiau nei pinigų leidimas daiktams, nes , atrodytų, didžioji dalis malonumo daiktams ir yra jų įsigijimas. Juos įsigyjame, pakoreguojame savo lūkesčius ir laikome savaime suprantamu dalyku. Pradedame trokšti kito daikto, kurio dar neturime, nepaprasto reiškinio, kurį gamintojai savanaudiškai išnaudoja kurdami naujus modelius.

Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad sulaukę netikėtos sėkmės, tie, kurie pinigus sudėjo į banką bei atsakingai leido juos tik reikalingiems daiktams, arba atidavusieji pinigus jų nusipelniusiems, vėliau jautėsi kur kas laimingesni nei tie, kuriems buvo liepta pinigus išleisti sau.

Sulaikydami save nuo dažno apsipirkimo kitą kartą pirkdami daiktą pajuntame pasitenkinimą. Jeigu pirktumėme kada beužsigeidę, pasitenkinimas imtų blėsti su kiekvienu pirkiniu (panašiai kaip šokoladas: koks jausmas atsikandus pirmąjį ir 20-ąjį kartą).

Numanomas turtas gali būti svarbesnis nei tikras

Be to, kai lyginame save su kitais, tampa svarbu, kiek mes uždirbame. Jei aplink jus gyvena turtingi kaimynai, o pats esate neturtingiausias iš jų, galite jaustis kaip skurdžius ir manyti, kad jūsų padėtis kur kas blogesnė, nei kitų. Pavydžiai pro tvorą žiūrėsime į kaimyno baseiną ir klausime savęs, kodėl gi aš negaliu to sau leisti.

Iš kitos pusės, turtingiausias žmogus ne tokiame prestižiniame rajone pajus numanomo statuso ir privilegijų naudą. Įsivaizduokite, jog jūs esate tas vaikas, kurio baseinas - didžiausias! 2010-aisiais Boyce'as ir Moore'as ištyrė 12 000 suaugusių britų ir pastebėjo, kad kuo didesnės žmogaus pajamos (palyginus su kitų žmonių iš tos pačios amžiaus grupės ar gyvenančių kaimynystėje pajamomis), tuo jis jautėsi laimingesnis.

Pinigai nėra tokie svarbūs, kokius juos manome esant

Tyrėjai klausė tų, kurie uždirba 25 000 dolerių per metus, kaip jie mano, ar jie būtų laimingesni, jeigu uždirbtų 55 000 dolerių, tai dauguma atsakė, kad taip ir jų laimė bent jau padvigubėtų. Tačiau kai palygino tikruosius laimės rezultatus, uždirbantieji 55 000 dolerių per metus jautėsi laimingesni tik 10 procentų nei tie, kurie uždirbo mažiau.

Taigi, turėdami pinigų jaučiatės laimingesni, bet tik truputėlį. Mes esame linkę pervertinti pinigų įtaką mūsų gyvenimams, kas priveda prie sprendimų, kurie yra ne mūsų naudai, priėmimo. Kai kuriais atvejais geriau atsisakyti paaukštinimo, reikalaujančio dirbti 80 valandų per savaitę, nuolatos keliauti ar persikraustyti. Gallup tyrimo išvados atskleidė, kad du trečdaliai amerikiečių jaučiasi laimingi, nepaisant pajamų dydžio.

Galutiniai pamąstymai

Nors pinigai gali suteikti laimės, jie tikrai nėra pagrindinis laimės ingredientas. Turėdami daug pinigų galime tapti pasipūtusiais ir materialistiškais, dėl to nepamatome paprastų, gyvenimo teikiamų malonumų bei nevertiname dovanų, gaunamų iš šeimos ir gamtos.

Tačiau pinigai, išleisti mums rūpimiems žmonėms ar padėti santaupoms, laikomi teisingai išleistais pinigais bei apsaugo nuo netikėtų gyvenimiškų krizių. Pinigai padeda mūsų vaikams įgyti padorų aukštąjį išsilavinimą, parūpina sveikatos apsaugą mums senstant ir pasirūpina mūsų senais tėvais.

Be to, suteikia galimybių ramiai išeiti į pensiją ir atsigauti streso laikotarpių metu. Mes turime palyginti šiuos veiksnius ir galimybių kainą, t.y. kiek laiko įdedame ir kokių galimybių atsisakome norėdami užsidirbti. Juk dažniausiai žmonės senatvėje ar prieš mirtį labiausiai gailisi to, kad praleido mažai laiko su savo vaikais dar tuomet kai buvo jauni.

Apskritai, pinigai reikalingi patenkinti esminius poreikius gyvenime, tačiau nėra pagrindinis laimės šaltinis. Pinigai - tik viena iš daugelio bendro pasitenkinimo gyvenimu dalelių, tarp kurių yra ir pasitenkinimas santykiais, prasmingas darbas, sveikata ir dvasinis gerbūvis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Nemaloni staigmena degalinėje: už daugiau nei 30 prekių negalima mokėti kortele (52)

Į degalinę „Circle K“ užsukęs būrys užsieniečių susidūrė su nemalonia problema. Visiems...

T. Janonis. Šiai institucijai neverta skirti nė vieno euro (117)

Valstybinės žemės grobimas šiandien išgyvena aukso amžių. Tam laiko ir energijos negaili...

A. Avulio idėja Lietuvai: statykime vaikų darželius (95)

„ Hanner “ vadovas Arvydas Avulis siūlo imtis jaunų šeimų – nors piniginė parama gerai,...

Savaitgalį suksime laikrodžius: įvedamas žiemos laikas (104)

Jau šios savaitės pabaigoje, sekmadienį, Lietuvoje bus įvedamas žiemos laikas . Laikrodžio...

Mobiliojo ryšio operatoriai atliks paskutinį dažnių keitimo etapą: ką reikia žinoti

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad naktį iš spalio 27 d. į...

Šiurpi avarija Ukrainoje: artimas milijardierių šeimos draugas atskleidė kaltininkės atviravimus (1)

Šiurpios avarijos Charkove kaltininkė Aliona Zaiceva pripažįsta savo kaltę. Apie tai...

Balsavimas. Išrinkite geriausią 2017-ųjų seklį (1)

Pastarosiomis savaitėmis DELFI skelbė Policijos departamento konkursui „Metų seklys“ pateiktų...

Nuomonę apie padėtį Katalonijoje išsakęs Šaras žino silpnąją „Barcos“ vietą (8)

Kauno „Žalgiris“ tęsia rungtynių maratoną. Pirmadienį kauniečiai išvyko į Barseloną,...

Klasikinė situacija: organizmas nesiuntė jokių signalų, nors jį lėtai niokojo vėžys yra tik viena išeitis (19)

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus...

Prie LSDP frakcijos jungiasi D. Šakalienė (396)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seime į komandą pakvietė jungtis Seimo narę Dovilę...