Lenktyniaudami, kas daugiau uždirbs, kiek šalių aplankys per metus, kiek „laikų“ gaus po nuotrauka. Kasdienis dalyvavimas žiurkių lenktynėse arba sukimasis žiurkratyje. Kol vieną dieną topteli mintis: „Ar čia ir viskas?“, „Ar aš apie tai svajojau vaikystėje?“, „Ar aš laimingas?“. Klausimai primenantys vidurio amžiaus krizę, bet jie aplanko vis jaunesnius šiuolaikinius žmones. Žmones , kurie turi daug galimybių rinktis, gyventi kaip nori, su kuo nori ir kur nori. Mūsų protėviai tikrai gali pavydėti šių galimybių. Tik ar mes priimame jas ar mums tai kelia dar daugiau streso ir įtampos, nes kiti tai…, o aš tai tik…
Kai buvau jau nebe vaikas, bet dar ir ne visai paauglė daviau sau tu pasižadėjimus arba įsipareigojimus visam gyvenimui: 1. Niekada nenustoti piešti; 2. Niekada nenustoti rašyti. Nesvarbu, ką veiksiu gyvenime, nepriklausomai nuo to ar man toliau seksis šie dalykai ar juos kas nors įvertins ar ne. Daryti tai dėl savęs, nes tai mano svarbi savasties dalis. Didelis įsipareigojimas mažam žmogui. Rašyti nepamirštu, su piešimu sunkiau. Laukiu daugiau laisvo laiko. Jo, bet puse įsipareigojimo jau geriau nei jokio įsipareigojimo. Kodėl aš pasižadėjau, nes man ir tada, ir dabar yra baisu, kad žmonės nerealizuoja savęs, nedaro to, kas teikia vidinį džiaugsmą.
Skatinu visus ir visas prisiminti savo įsipareigojimus savo mažam vidiniam vaikui, kurį turime kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus ir užimamų pareigų rimtumo.
Keletas įžvalgų, kurios padės prisiminti savo susitarimus ir įsipareigojimus Jūsų vidiniam vaikui:
· Pavartykite savo vaikystės nuotraukas. Pabandykite prisiminti, koks buvote vaikas. Ką matote nuotraukose? Ar nuotraukose laimingas vaikas? Laisvas žaisti, svajoti, bėgti? Ką mėgo veikti vaikas? Koks jis buvo?
· Pakalbėkite su savo tėvais, seneliais, teta ar kitais asmenimis, kurie Jus atsimena, kaip vaiką. Tik kalbėkite su tais žmonėmis, kurie yra psichologiškai stabilūs ir perteiks Jums adekvatų vaikystės prisiminimą
· Prisiminkite kokius žaidimus mėgote žaisti, kokius filmukus žiūrėjote ir kokias pasakas mėgote klausyti. Šituose atsakymuose gali slypėti atsakymai, kas Jums patinka, kam turėtumėte ir suaugus skirti laiko ir dėmesio.
· Kuo svajojote būti užaugęs/us? Nebūtinai keisti specialybę, bet pagalvoti iš kur kilo, viena ar kita svajonė būti kažkuo.
· Kas Jums buvo pavyzdys vaikystėje? Į ką norėjote lygiuotis, kokio suaugusio žmogaus manieras, išvaizdą, elgesį bandėte kopijuoti? Kodėl jis atrodė įdomus, vertas pagarbos? Tai parodo, ką mes natūraliai vertiname ir ko reikia nepamiršti ir užaugus.
· Gal esate skolingas kažką savo vidiniam vaikui? Gal jis neturėjo kažko, ko labai norėjo arba negalėjo užsiimti kažkokia veikla, kuri labai traukė? Tarkim labai norėjote groti gitara, bet tėvai nežiūrėjo į šį norą rimtai. Gal laikas grąžinti skolas savo vidiniam vaikui?
· Ką veikiant vaikystėje arba dabar tarsi sustoja laikas, pranyksta aplinka ir Jūs visiškai pasineriate į veiklą? Toks srauto pjūtis parodo, kad tai yra ta veikla, kur galite save realizuoti, nepameskite šio pojūčio.
· Ko dabar pavydite kitiems žmonėms? Tarkim, kai stebite žmones socialiniuose tinkluose, kas labiausiai suerzina, ko labiausiai pavydite? Tas pavydo jausmas kažkam, parodo, ko mes norėtume turėti, veikti, bet nedrįstame. Atkreipkite į tai dėmesį.