Norėčiau žinoti, ar gali bėgant laikui intravertas tapti ekstravertu? Manyje nuolat tarsi gyvena dvi būtybes, viena uždara, bijanti nauju žmonių, veidų, atsargi, kita atvira, linksma, drąsi, galinti pakalbinti bet ką.
Mergina
© Shutterstock nuotr.

Vaikystėje buvau tikriausia intravertė, darželyje prasėdėdavau ištisai viena ant kilimo, sunku būdavo susidraugauti. Dabar vis dažniau jaučiuosi laisvai ir tarp naujų žmonių būnu lyg žuvis vandenyje.

Bet kartais pasireiškia kita būsena, kuomet esu baili ir nepatikli, stebiu naujus aplinkinius, o tik po to reiškiuosi. Tarsi dvi asmenybės, dvi būsenos, bet nelabai galiu jas valdyti, jei galėčiau, rinkčiausi ekstravertės būseną. O gal su metais taip ir taps? Ar jei jau kokiu gimei, tokiu ir mirsi?

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Ekstravertiškumas ir intravertiškumas yra žmonių tipus nusakantys terminai. Jų autorius K. G. Jungas skiria dvi pamatines žmogaus psichikos nuostatas, priklausomai nuo jų santykio su objektu – ekstraversiją ir intraversiją. Pagal tai išskiriami psichologinius tipai – ekstravertas ir intravertas.

Psichologijos mokslo atstovai, kurie toliau remiasi šiuo išskyrimu, naudoja jį, siekdami geriau suprasti ir paaiškinti asmens elgesį, emocijas, mintis ir pasirinkimus. Visuomenėje naudojamas ekstraverto ir intrverto apibrėžimas yra ganėtinai supaprastintas ir nemažai nutolęs nuo to, ką jis iš tikro savyje talpina.

Laiške save priskiriate vienai ar kitai kategorijai, atsižvelgdama į bendravimo ypatumus su nepažįstamais žmonėmis. Tai yra labai maža dalelė to, ką K. G. Jungas talpino po šiomis dviem sąvokomis.

Bandant save pamatyti kaip tam tikro tipo atstovę, derėtų įvertinti savo mąstymo, jausmų, pojūčių ir intuicijos ypatumus, polinkius, nuostatas. Taigi gebėjimas užmegzti ir palaikyti kontaktą labiau yra kitų funkcijų pasekmė.

Tas pats autorius kalba ir apie tai, jog intvravertiškumas arba ekstravertiškumas gali būti stipriau arba silpniau fiksuota nuostata. Tai reiškia, jog labai natūralu, kad vienoje situacijoje asmuo geba elgtis kaip vieno tipo atstovas, kitoje - kaip kito. Tai yra tam tikras polinkis, ypatybės, kurį gali iššaukti vienos situacijos, bet kitos neiššaukti.

Taigi jums būdingas uždarumas su vienais ir laisvumas su kitais yra normali būsena. Ir nei viena, nei kita negarantuoja, jog bus laikas, kai visuomet reaguosite vienodai. Kaip jau minėjau, ekstravertiškumas ir intravertiškumas nėra tas pats, kas laisvas ar suvaržytas bendravimas su nepažįstamais. Nerimas arba jo nebuvimas būnant su nepažįstamais žmonėmis nėra veiksnys, apsprendžiantis, kuriam tipui priklausote.

Dėl to šiuo atveju, manau, svarbiau yra atskirti jūsų patirtį nuo terminų naudojimo ir pažvelgti į jūsų troškimą išgyvendinti nerimą būnant su nepažįstamais žmonėmis. Čia būtų kiek kita kryptis.

Būti su žmonėmis mums padeda ne tik mūsų turimos savybės, bet ir nuostatos, kurias įgyjame augimo, stebėjimo, mokymosi metu. Mes turime tam tikrą patirtį, kaip mus sutinka žmonės, kaip mes jaučiamės vienokių ar kitokių žmonių būryje, kaip mes patys į juos reaguojame ir panašiai. Visa ši bazė nulemia, kuria linkme pakryps esminės žmogaus svarstyklės, kuriose jis supasi. O jos yra noras būti pamatytam ir tuo pačiu baimė būti pamatytam.

Taigi tikėtina, jog jūsų įsitraukimo į naują žmonių grupę tempas, pobūdis labiau susijęs su tuo, kuriai iš šių svarstyklių pusių yra palankesnės aplinkybės.

Įsitraukimas į grupę yra abipusis procesas, kuriame dalyvaujate ne tik jūs, bet ir kiti, nepažįstami asmenys. Jei situacija yra saugi, nepažįstamieji garantuoja pakankamą priėmimą, o jūs tuo metu matote save labiau teigiamomis spalvomis ir pasitikite savimi, tikėtina, jog rizikuosite būti pamatyta. Priešingu atveju tai užims daugiau laiko, kol įvertinsite aplinkybių palankumą ir savo pajėgumą jose atsiskleisti.

Gebėjimas ramiai būti bet kurioje aplinkoje yra labiau emocinio atbukimo arba savęs nejautimo, praradimo, kuris vargu ar gali būti siekiamybė, ženklas. Žinoma, kad vis didesnis lengvumas ir vis mažesnis nerimas bendraujant su naujais žmonėmis yra įmanomas. Ir jis labiausiai susijęs su augančiu savęs priėmimu.

Kuo labiau priimame save, tuo labiau galime kitiems save parodyti. Padeda ir tie momentai, kai kiti žmonės pamato mūsų dovanas, kurias jau galime rodyti mūsų nepažįstantiems. Taigi verta jas žinoti ir atsiminti.

Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos kariniame biudžete – akivaizdūs pokyčiai: ką tai reiškia (9)

Visur, bet tik ne gynybos srityje taupiusi Rusija susidūrė su ekonomine realybe ir buvo priversta...

Adekvačias algas užtikrinti turėjusi naujovė panašėja į didžiulę nesėkmę (183)

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų žinoti, kada ir dėl kokių priežasčių didės jo alga. Tai...

Naktį fiksuotas rekordinis speigas (24)

Penktadienio naktį Lietuvoje fiksuoti rekordiniai šią žiemą šalčiai.

Naujas Majausko sumanymas: donorais taptų visi, kas nepaprašys kitaip (1027)

Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo keisti Lietuvoje galiojančią donorystės...

Kaunas tikisi privilioti „Samsung“ (1)

Kaunas pradėjo kurti inovacijų parką, į kurį ruošiasi privilioti technologijų milžinę „...

Pranckiečio verdiktas: VRK pirmininkė Matjošaitytė dirbo teisingai (29)

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis šiuo metu nemato būtinybės iš pareigų...

Nelaimės keliuose: specialistai naujus vairuotojus vadina prarastąja karta (335)

„Vairuotojus, kurie neseniai gavo pažymėjimus, didžiąja dalimi galime vadinti prarastąja karta....

Grynųjų pinigų neatsisakoma dėl gyventojų nepasitikėjimo bankiniais atsiskaitymais (80)

Lietuvoje nacionaliniu mastu skatinamas grynųjų pinigų naudojimo mažinimas, taikomi atsiskaitymų...

Istorija, sukrėtusi Lietuvą: kaip visa tai prasidėjo (1253)

Žinia, kad Jungtinėse Valstijose suimta buvusi Seimo narė Neringa Venckienė , ne vieną privertė...

Avarija sostinės Geležinio Vilko gatvėje – susidūrė 7 automobiliai gali susiformuoti spūstys (6)

Penktadienio rytą vienoje iš svarbiausių sostinės transporto arterijų – Geležinio vilko...