Portale „shape.com“ pateikiamas Anna Marie Houlis straipsnis, parašytas laiško forma.
Prisiminimas apie mano pirmą po koledžo baigimo pokalbį dėl darbo gyvas mano atmintyje ir veikiausiai niekada nepasimirš. Po ilgų svarstymų, ką apsivilkti, kad DD dydžio krūtinė neatrodytų vulgariai (ačiū kompleksams, kurių įvarė klaidinamos žinutės žiniasklaidoje ir mokyklinės aprangos taisyklės), prie manęs seksualiai priekabiavo senyvas vyras, vilkintis sulamdytą kostiumą – jis pareiškė, kad šitam darbui esu nepakankamai padori. Tokia nepadori, kad jis pagrasino iššoksiantis pro kabineto langą, nes negali atitraukti akių nuo mano suknelės (kuri buvo mano mamos) ir pažiūrėti į mano gyvenimo aprašymą. Tai bus ne pirmas kartas, kai mane pavadino „pernelyg seksualia“. Ir ne paskutinis.
Vėliau susiradau darbą, kuriame kolegos mane draugiškai priėmė. Komanda nusivedė mane į barą per laimingą valandą, ten vienas kolega apkabino mane per petį, sugniaužė dešinę krūtį ir garsiai tarė „pyp pyp“ – taip buvo pažymėta pirma mano darbo diena.
Tuo metu ėmiau suprasti, kiek žalos išankstiniai kitų žmonių nusistatymai (ir visiškas žmogiško padorumo nebuvimas) gali man padaryti – pvz., dėl to galiu negauti darbo. Vėliau, po daugybės nemalonių situacijų supratau, kad tai gali kelti grėsmę ir mano saugumui.
Nepageidaujamas seksualinio pobūdžio dėmesys niekada nėra malonu. Ir vis dėlto visuomenėje seksualizuojama ir išvaizda, ir šypsenos – neva žmonės kažkokiu būdu „prisiprašo“ to dėmesio arba būna nepadoriai „per daug malonūs“ (jei kalba apie tai pasisuko, tai vadinama aukos kaltinimu).
Nesuskaičiuočiau, kiek kartų nepažįstami ir savi žmonės man sakė, kad esu „per seksuali“ – skleidžiu seksualinę energiją, spinduliuoju seksualinę aurą. Aš ir esu seksuali būtybė. Esu ekspresyvi, komunikabili, atvira, o kai noriu – flirtuoju, bet tas niekam nesuteikia teisės klijuoti man etikečių.
Po teisybei, visa tai man gerokai įgriso. Jaučiuosi sudirgusi, pavargusi... visokia, tik ne laisva. Sunku jaustis laisvai, kai esi hiperseksualizuojama, o tavo kūnas traktuojamas kaip objektas. Toli gražu ne aš viena taip jaučiuosi.
Jeigu jums, kaip man, ne kartą sakė, kad jūs – per daug seksuali, įsidėmėkite:
Nei nuogumas, nei oda nėra seksualumo sinonimai.
Šimtus kartų man sakė, kad demonstruoju krūtis. Aš jų nedemonstruoju, jos fiziškai susietos su mano kūnu – patinka man tai, ar ne (ir nematau priežasčių, kodėl man tai turėtų nepatikti). Negaliu prisidengti savo didelio dydžio krūtų bulvių maišu, net jei norėčiau, o aš ir nenoriu – nors visuomenė bando man įpiršti, kad turiu daugybę trūkumų, esu patenkinta savo kūnu.
Šiaip ar taip, esu sulaukusi daugybės visiškai netinkamų ir nesuprantamų pastabų apie savo krūtis – filmukuose ar nuotraukose, kurie niekaip su jomis nesusiję, – pvz., skrendant oro balionu Turkijoje, per moliūgų šventę su šeima ir pan. Dažnai pakomentuoja tiesiog: „Krūtys!“ Būna ir tokių komentarų: „Tokias moteris kaip tu prievartauja.“ Ar bereikia aiškinti, kad tokie komentarai kelia paniką, nerimą, žlugdo savivertę ir žeidžia iki pat širdies gelmių. Ypač toms, kurios yra patyrusios seksualinę prievartą arba yra linkusios nutylėti seksualinį priekabiavimą, nes, lyginant su daugeliu kitų atvejų, nebuvo taip blogai. (Dėmesio – tai yra labai blogai!)
Pasaulyje taip trūksta altruizmo, nesavanaudiško rūpinimosi kitais. Daugybė žmonių susikoncentravę į kitus dėl savo vidinio nesaugumo, kurį projektuoja į aplinkinius.
Didžiąja dalimi todėl iki pusės nuogos moterys, įskaitant ir kūdikius žindančias motinas, neduoda ramybės siauro mąstymo žmonėms. Pastariesiems reikėtų daug ko išmokti. Jiems įkalta į galvą, kad nuogumas yra seksualu, todėl pamatę atidengtos odos, šie žmonės pasijunta nepatogiai; veikiausiai jiems tai yra seksualu, o gal jiems neramu, kad patys automatiškai laikys nuogumą seksualiu.
Nuogumas nebūtinai yra seksualus, netgi retai yra seksualus. Jei dėtume ženklą tarp nuogumo ir seksualumo, tai reikštų, kad kas kartą, kai esame nuogi, esame seksualūs. Bet juk kiekvieną kartą, kai moterys žindo kūdikį, maudosi po dušu ar vonioje, nusirengia persirengimo kambaryje, gydytojo kabinete, jos nėra seksualios.
Kai nusirengiau, atėjusi į sportinį giliųjų audinių masažą po varginančio savaitės žygio Himalajuose, aš nenorėjau būti seksuali, norėjau sušvelninti raumenų skausmą. Kai pastarąjį kartą nusirengiau nudistų paplūdimyje, nenorėjau būti seksualizuojama nė vieno krūmuose sau palengvėjimą suteikiančio vyro, aš tik norėjau pasideginti. Kai išsinuomojusi būstą per „Airbnb“ panirau į baseiną, nenorėjau, kad į mane spoksotų kiti gyventojai. Paprasčiausiai norėjau paplaukioti po sunkios dienos.
Kūnai nėra seksualūs. Seksualumas yra nuo situacijos priklausanti sąvoka.
Draugiškas, malonus elgesys niekada neduoda pagrindo seksualiam dėmesiui.
Aš – ekstravertė, mėgstu juoktis, galiu pakalbinti praktiškai kiekvieną žmogų. Pripažinsiu – kartais patenku į dviprasmiškas situacijas, pasitaiko nemalonių pokalbių.
Moterys sulaukia kritikos, jei yra komunikabilios, bet lygiai taip pat yra kritikuojamos, jeigu yra šaltos. Jei esame meilios, sako, kad flirtuojame, jeigu esame atšiaurios, pasyvios, išvadina kalėmis.
Malonus, draugiškas elgesys jokiu būdu nepateisina žmogaus seksualaus elgesio. Jūs galite nusišypsoti žmogui be jokios seksualinės potekstės ir be slaptų motyvų. Juk iš mūsų, moterų, nuolat tikisi šypsenų. Po galais, norėdamos būti malonios, geros, kartais šypsomės pro sukąstus dantis.
Įsidėmėkite – neturite jaustis nesmagiai vien todėl, kad kažkas pasijuto nesmagiai, nes tai tas žmogus paskatino jus jaustis nesmagiai. Kantrybės, susivokite ir įsidėmėkite.
Jūs nekalta, kad kažkas turi įsitikinimą apie buvimą „per daug malonia“. Būdama draugiška jūs nieko negundote. Ir nesate niekam skolinga. Net jei norėjote seksualinių santykių su žmogumi, turite teisę bet kurią akimirką pakeisti nuomonę dėl bet kokios priežasties ar apskritai be priežasties. Tai pasakytina apie kiekvieną situaciją – pradedant neįpareigojančiu nuotykiu, baigiant ilgalaikiais santykiais.
Be abejo, atvirai komunikuojant mažesnė nesusipratimų tikimybė. Ir vis dėlto – kažkieno fantazija ar nusivylimas tikrai nėra jūsų atsakomybė.
Esame kur kas daugiau nei mūsų kūnai.
Yra skirtumas, ar vadiname kažkieno kūną gundančiu, ar seksualiu. Kažkam galite atrodyti seksuali, ir bus smagu, tai žinant. Juk daugumai žmonių patinka jaustis seksualiems, net jei jie neturi tokio tikslo.
Apibūdinimas „seksuali“ gali būti visiškai nekenksmingas, nes tai subjektyvus dalykas, žiūrintysis taip jus mato. O jeigu žmogus traktuoja, kad jūs elgiatės gundomai, iš čia gali išplaukti daug klaidingų išvadų. Geriausiu atveju žmogus peržengs jūsų ribas, nepaisys jūsų privatumo, blogiausiu atveju įvykdys nusikaltimą.
Jūsų kūnas – jūsų namai, jis apima kur kas daugiau apibūdinimų nei tik jaudinantis ar seksualus. Mano kūnas dar ir tvirtas, stiprus, ištikimas. Jis neša mane per gyvenimą, padeda siekti karjeros, įgyvendinti pomėgius, keliauti po pasaulį. Be abejo, kartais per kūną patiriu seksualinį malonumą.
Taigi kūnas susijęs su daugeliu aspektų, bet neprivalu taikytis su jam klijuojamomis etiketėmis. Viena yra tikra – kūnas yra jūsų saugi vieta, kurios niekas neturi teisės iš jūsų atimti.
