Publikuojame leidyklos „Baltic Printing House“ 2014 m. išleistos knygos „Abu paukščio sparnai“, kur rasite daug puikių alegorinių istorijų, ištraukas.
***************
LAIMĖ
Kai Dievas nulipdė žmogų, jam liko vienas vienintelis
nepanaudotas molio gabalėlis.
– Ką tau dar nulipdyti, žmogau? – paklausė Aukščiausiasis
savo kūrinio.
– Nulipdyk man Laimę! – paprašė žmogus ir
nekantraudamas ištiesė rankas.
Paėmė Dievas molio gabalėlį ir įdėjo žmogui į delnus.
- Savo Laimę gali nusilipdyti tik pats, – pasakė Jis.
KADA?..
Mokinys paklausė Mokytojo:
– Ar dar ilgai teks laukti gerų permainų?..
Mokytojas atsakė:
– Jei lauksi – ilgai!..
ATKAKLUS VARLIUKAS
Kartą keli varliukai nutarė užkopti į uolos viršūnę. Susirinko daug
žiūrovų – jie atėjo pažiūrėti ir pasišaipyti iš keisto užmojo.
– Tai pernelyg sudėtinga! Jie niekada neužlips! Uola pernelyg
aukšta! – šūkavo jie.
Ir tikrai – keli varliukai nukrito nuo uolos ir skaudžiai užsigavo.
Žiūrovai ėmė šaukti dar garsiau:
– Nė vienam nepavyks! Jie neišlaikys!
Vienas po kito varliukai krito žemyn, tik vienas atkakliai lipo
aukštyn, kol pagaliau pasiekė uolos viršūnę.
Visi ėmė klausinėti nugalėtojo, iš kur jis sėmėsi tiek jėgų ir atkaklumo.
Varliukas laimingas šypsojosi ir tylėjo. Tiesiog jis buvo kurčias.
ABU PAUKŠČIO SPARNAI
Kartą mokiniai paklausė Mokytojo:
– Kas svarbiau: mylėti ar būti mylimam?
Mokytojas į klausimą atsakė kitu klausimu:
– O kas paukščiui svarbiau:
dešinysis ar kairysis sparnas?
PUODELIS ARBATOS
Atėjo pas Išminčių garsus mokslininkas ir paprašė, kad šis
taptų jo mokytoju. Išminčius pakvietė mokslininką išgerti su juo
arbatos.
Kol Išminčius ruošė stalą, mokslininkas smulkiai vardijo, kokius
mokslinius laipsnius jis jau turi.
Išminčius pradėjo pilti arbatą į puodelį. Mokslininkas pamatė,
kad jo arbatos puodelis tuoj išsilies per kraštus.
– Puodelis jau pilnas! Daugiau ten nieko netilps! – sušuko jis.
– Jūs irgi kaip tas puodelis – toks pilnas žinių, kad niekas
daugiau nebetilps. Kitą kartą ateikit švaria galva, – nusišypsojęs
atsakė Išminčius.
VERSLININKAS IR AUKSINĖ ŽUVELĖ
Kartą bežvejodamas vienas verslininkas pagavo auksinę žuvelę.
Žuvelė prabilo žmogaus balsu:
– Žmogau, paleisk mane atgal į vandenį, aš išpildysiu tris tavo norus.
Pagalvojo verslininkas ir sako:
– Išpildyk penkis norus ir aš iškart tave paleidžiu!
– Bet aš galiu išpildyti tik tris norus... – graudžiai ištarė žuvelė.
– Na, gerai, gerai, tada keturis su puse!
– Tris... – vos girdimai sušnabždėjo žuvelė.
– Tiek to, užteks keturių ir sukertam rankom!
Bet žuvelė jau nieko nebeatsakė. Ji išleido paskutinį kvapą.
KUR IEŠKOTI LAIMĖS
Sukūrė dievai žmones ir paleido į pasaulį. Tik Laimę nusprendė paslėpti, kad
žmonės netaptų galingesni už pačius dievus.
– Paslėpkime Laimę aukščiausio kalno viršūnėje, – pasiūlė vienas iš dievų.
– Žmonės yra labai atkaklūs, jie užlips į aukščiausias viršūnes, – paprieštaravo kiti.
– Tada paslėpkime giliai po žeme, – pasiūlė kitas dievas.
– Ne, žmonės išmoks kasti giliausias duobes...
– Tada paslėpkime Laimę jūros dugne, – pasiūlė trečiasis dievas.
– Nusileis ir ten...
Pagaliau pats vyriausias ir išmintingiausias dievas tarė:
– Paslėpkime Laimę žmogaus širdyje!.. Taip bus saugiausia.
Taip dievai ir padarė.
Todėl ir ieško žmonės Laimės po visą pasaulį, tačiau randa tik tie, kurie jos ieško savo širdyje.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
