Kiekvienais metais, artėjant mokslo metų pabaigai, yra skelbiami populiariausių, perspektyviausių ar dar kokių “-iausių“ specialybių sąrašai. Nors stebėti tendencijas smagu, bet ar labai naudinga?

„Tų prognozių yra labai daug, jos gali labai skirtis, tačiau mane labiausiai žavi, kad reikia patrauklių ateities specialybių. Netgi esu girdėjęs kaltinimų, kad mūsų universitetai tokių neruošia. Tačiau aš sakau, palaukite, dar juk nei vienas negavo Nobelio premijos už tai, kad žinojo kokios specialybės bus reikalingiausios. Mano pastebėjimu, labiausiai vilioja egzotiškos specialybės“.

Jo tikinimu, kiek teko skaityti apie įvairias specialybes ir prisitaikyti prie jų tikrai galima.

„Žmogus visada turės prigimtis ir intelektus, o mes pradedame nuo kito galo, kad štai kokios ateities specialybės, jas reiktų ir rinktis. Nebeliko tokių žmonių, kurie norėtų sėdėti ir suvedinėti bukai duomenis, todėl, pavyzdžiui, auditoriai turi robotizuoti tuos procesus, nes žmonėms reikia prasmės darbe, o duomenų sausas suvedinėjimas tampa iššūkiu“.

Specialistas taip pat priminė, kad darant karjerą, svarbu prisiminti tris pagrindinius etapus: ko aš noriu, kokie yra mano gebėjimai ir trečiasis etapas, kai jau žinome, kas mums iš tikrųjų patinka ir žinome savo prigimtis ir intelektus, juos išlaviname, tada jau ir renkamės savo karjeros kelią.

R. Jurkėnas siūlo pagalvoti, ar populiarių, kitaip, perspektyvių specialybių sąrašai išvis naudingi.

Pasak jo, nerimą kelia tai, kad moksleiviai, neturintys gilesnio savęs pažinimo arba stipriai dvejojantys dėl savo pasirinkimo, paskutinę minutę gali išsirinkti kažką, kas jiems visai netinka.

„Jie, neturėdami tvirtos nuomonės dėl pasirinkimo, lengvai pasiduoda aplinkos – medijos, tėvų, draugų – spaudimui. Vienas iš tokių elementų yra universitetų ar specialybių reitingas, įsidarbinimo reitingas, populiarumas. Juk jaunuoliai iš tiesų gali rinktis specialybę dėl to, kad ji labai paklausi, joje žmonės daugiausiai uždirba. Problema (iš mūsų patirties) ta, kad moksleiviai dažnai nepasimatuoja specialybės, o tiesiog imą ją tokią, kokią siūlo žurnalas. Per paskutiniuosius metus matėme daugybę kūrybinių industrijų studentų, o ankstėliau – verslo informatikų“.

Gražūs pavadinimai straipsniuose įvardijami kaip ateities specialybės. Kur problema?

1. Straipsniai neretai verčiami iš pasaulinės spaudos, pasaulinių duomenų. Ko reikia pasaulyje, nebūtinai reikia Lietuvoje. O ir studijų programa studijų programai nelygu.

2. Kai žmogus, kuriam patinka dirbti su programine įranga, nueina į verslo informatiką ar dizaineris pradeda mokytis kūrybinių industrijų specialybės – nebūtinai jiems tai patiks.

3. Rinktis studijas pagal reitingą yra tas pats, kaip pirkti batus nesimatavus. Tai gali būti gražiausi batai parduotuvėje, bet nebūtinai reiškia, kad jie jums tiks.

Kai jaunuoliai, realiai nežinantys savo gabumų, gebėjimų, prigimčių ir intelektų, pasirenka studijas pagal jų populiarumą ar prestižą, turime nelaimingus darbuotojus ir metusius mokslą studentus.
Taigi, ar reikia išmesti žurnalus ir nežiūrėti į tas geriausiai apmokamų, naujausių, paklausiausių ir kitokių „-iausių“ specialybių lenteles?

Visai ne, tiesiog jei jums kuri iš jų atrodo visai neblogai, atlikite namų darbus:

  • susižinokite, ką iš tiesų visą darbo dieną veikia tos specialybės darbuotojai;
  • išsiaiškinkite, kokios paskaitos ir atsiskaitymai jūsų lauks;
  • išsiaiškinkite, kokios yra tos srities specialisto pareigos, atsakomybės;
  • atsakykite sau į klausimą, ar tai tikrai tai, kas jums patinka ir ką.

Laidą „Karjeros akiniai“ pristato: KALBA Darnaus žmogaus centras.