Pasaulinio garso lietuvių kilmės mokslininkas, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, kurio šimto metų jubiliejų šiemet minime, buvo ne tik aktyviai įsitraukęs į Lietuvos gyvenimo politines aktualijas, bet ir turėjo konkrečių patarimų Lietuvai.
© Shutterstock

„Gimdykite daugiau vaikų“ beveik prieš tris dešimtmečius sakė A. J. Greimas, tarsi nujausdamas, su kokiomis demografinėmis realijomis susidurs Nepriklausomybę atgavusi Lietuva. Apie tai, kokių idėjų turėjo ir kiti garsiausi iš Lietuvos kilę kultūros, mokslo ir literatūros vardai bus diskutuojama ir šių metų Vilniaus knygų mugėje vasario 23-26 d.

Pasak semiotikės, menotyrinkės Gintautės Žemaitytės, nepaisant gyvenimo Prancūzijoje, A. J. Greimo santykis su Lietuva buvęs itin artimas, o galimybė vienu metu giliai suvokti ir gyventi dviejuose kultūriniuose kontekstuose nulėmė ir jo mokslinio metodo bei įžvalgų gylį, taiklumą ir universalumą. Aktyviai susirašinėdamas su kitais po pasaulį pasklidusiais lietuviais jis yra užsiminęs, kad gerai suvokia, jog jo tapatybė – dviguba.

„Jo susirašinėjimuose su Aleksandra Kašubiene nuskamba mintis apie šizofrenišką tapatybę, kuri neišvengiamai susiformuoja, kai nuolat vienodai giliai gyveni dviejose kultūrose: savoje, kurią esi atsinešęs iš gimtos šalies, ir toje, į kurią įėjai ir įsiliejai. Jo atveju – tai lietuviška ir prancūziška tapatybė. Pastarąją jis taip pat buvo gerai perpratęs, ją analizavo, joje gyveno. Jis vienu metu matė lietuvių kultūrą kitomis akimis, tarsi iš šalies, ir tuo pačiu metu galėjo tarsi iš šono, kaip lietuvis, stebėti pačius prancūzus“, – sako G. Žemaitytė.

Priešingai, nei kai kurie kiti pasaulyje išsisklaidę Lietuvos mokslininkai ir kūrėjai, pats A. J. Greimas fakto, kad gyveno ne Lietuvoje, pernelyg nedramatizavo.

„Nors jis savo tapatybę ir įvardijo kaip dvilypę, pernelyg nedramatizavo to, jog negyvena Lietuvoje. Puikiai suprato, kad tai, ką jis sukūrė ir davė pasaulio humanitariniam mokslui, sunkiai būtų buvę įmanoma Lietuvoje. Būdamas mokslininkas, tą situaciją jis veikiau vertino kaip galimybę perprasti daugiau kultūrų, patirtį pritaikyti reikšmės tyrinėjimams, jo sukurtam metodui plėtoti. Asmeniniuose laiškuose, tiesa, kartais pasigirsta minorinė gaida, kuri leidžia suprasti, kad kartais tokia laikysena nebuvo nei paprasta, nei labai lengva, tačiau egzistencinės dramos tame matyti nereiktų. A. J. Greimas buvo ne tiek konkrečios šalies, kiek Europos pilietis“, – sako G. Žemaitytė.

Tai, kad A. J. Greimui vienu metu pavyko būti ir prancūzu, ir lietuviu, veikė ne tik jo mąstymą, bet ir tai, kaip jis buvo matomas ir vertinamas abiejose kultūrose.

„Ne tik to šiek tiek nostalgiškai jautraus, bet ir pilietiškai bei politiškai stipriai angažuoto A. J. Greimo prancūzai dažniausiai prisipažįsta nežinantys, jo tokio neatradę. Jiems jis visada pirmiausia buvo įspūdingą teoriją išplėtojęs mokslininkas, pernelyg nesivėlęs į politinius reikalus“, – sako G. Žemaitytė.

Tačiau, pasak jos, lietuviškame kontekste A. J. Greimas reiškėsi būtent taip – kaip aktyvus, pilietiškai orientuotas žmogus, kuriam Lietuva labai rūpėjo.

„Lietuva jam buvo labai svarbi, kiek galėdamas jis aktyviai susitikinėjo ir susirašinėjo tiek su Amerikos lietuviais, Santaros-Šviesos judėjimo dalyviais, tiek su tuometinės Lietuvos intelektualais. Jis reiškėsi Lietuvos spaudoje, turėjo savo rubrikų. Buvo parengęs konkretų planą, kaip Lietuvai padėti, kaip žadinti žmonių protus, ką reiktų daryti, kad Lietuva išsilaisvintų ir grįžtų kaip lygiavertė partnerė į Europos šalių būrį. Viename straipsnyje galima rasti atsakymą į klausimą, ką daryti Lietuvai, kad ji atsistotų ant kojų. A. J. Greimo atsakymas buvo be galo paprastas – gimdykite vaikus. Žodžiai, ištarti prieš beveik trisdešimt metų, dabar nuskamba visai kitoje šviesoje, lyg jis iš tiesų žinojo, su kokiomis problemomis susidursime, kokia demografinė situacija bus mūsų šalyje. Panašu, kad jis suprato ir labai paprastai išsakė tai, kad grįždama į Vakarų šalių bendruomenę, Lietuva neišvengiamai susidurs su individualizmo tendencijomis, numatė būsimas visuomenės problemas“, – A. J. Greimo patarimų reikšmę atskleidžia semiotikė.

Vilniaus knygų mugė su Vasario 16-ąja sveikina visus neabejingus žodžiui, kalbai ir kūrybai bei šiemet kviečia atidžiau įsižiūrėti į lietuviškus ženklus pasaulyje. Vienas jų – Algirdas Julius Greimas, kurio vardas mugėje įvairiuose kontekstuose skambės ne kartą. Vasario 24 d. 13 val. Forume-LRT studijoje vyks diskusija „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“, kurioje dalyvaus Kęstutis Nastopka, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas, o moderuos – Arūnas Gelūnas. Tuo tarpu 15 val. konferencijų salėje 5.2 vyks „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. 1“ sutiktuvės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Iš dingusio baikerio istorijos jau pelnosi sukčiai: skelbia kraupią žinią (79)

Praėjusią savaitę dingusio baikerio Aivaro Kilkaus paieškos ant kojų sukėlė ne tik miškus...

Kremliaus ruporas bando pasinaudoti ir J. Statkevičiumi: paskelbė skandalingą interviu (160)

Kremliaus ruporas „Sputnik Litva“ ėmėsi ir garsaus Lietuvos dizainerio Juozo Statkevičiaus....

Aplankė Vilniaus svečių namus: kaip atrodo nakvynė už 5 eurus? (1)

Svečių namai – tai nebrangus bendrabučio tipo viešbutis, kuriame svečiai dalinasi bendrais...

Lietuvos gyvenvietė, kur kainos prasideda nuo 3 milijonų (101)

Nekilnojamojo turto ekspertai neabejoja – nuo šiol pačia prabangiausia gyvenviete gali būti...

3 sritys, kuriose dažniausiai nusukami mokesčiai (92)

Valstybės institucijos daugmaž žino, kuriose srityse ir kiek pinigų galimai slepiasi šešėlyje....

Po skandalingo J. Statkevičiaus interviu Kremliaus žiniasklaidai – A. Tapino kirtis: Juozai, tu esi skuduras (59)

Pirmadienio popietę Kremliaus portale „ Sputnik “ pasirodė skandalingas Juozo Statkevičiaus...

Galimi pretendentai į D. Grybauskaitės vietą pradėjo kalbėti netikėtus dalykus (596)

Galimi kandidatai prezidento rinkimuose pradėjo kalbėti apie socialinę atskirtį ir regionų...

Lietuvos krepšinio deimantą šlifuojanti „Barcelona“ ragina jį pakeisti įpročius aikštėje specialiai Krepšinis.lt iš Barselonos (6)

Droviu vaikinu už aikštės ribų Barselonoje laikomas Arnas Velička visiškai pasikeičia...

Sugalvojo, kaip ištraukti žmones iš šešėlio: taip pasielgė pirmą kartą (43)

Panevėžio rajono savivaldybės taryba, norėdama paskatinti gyventojų užimtumą nustatė, kad...

Rudens makiažo tendencijos: kas idealiai tinka veidui, akims ir lūpoms?

Atrodo, kad net ir makiažas prisitaiko prie gamtos. Kuomet karaliauja žemės spalvos gamtoje, o...