aA
Vizitai pas psichologą ar psichoterapeutą tapo jeigu ne populiariu, tai bent jau visiems prieinamu būdu vidinei laisvei pasiekti. Psichoanalitikas Alainas Herilas įvardija devynis svarbius žingsnius kelyje į savojo „aš“ atnaujinimą, rašo psychologies.ru.
© Shutterstock nuotr.

Pripažinti savo kančias

„Aš nuolat susiduriu su smurtaujančiais vyrais“. „Aš renkuosi draugus, kurie mane išduoda“. „Aš supykstu dėl menkniekių“… Gyvenimiškų scenarijų kartojimasis – bet kurio terapijos kelio ar žingsnio asmeniniame tobulėjime atspirties taškas. Suvokti šią aplinkybę, trukdančią mums judėti į priekį, reiškia pamatyti pokyčių galimybę.

Tačiau tai nelengva, nes mes esame priversti susitaikyti su mintimi, kad mūsų atžvilgiu prieš mūsų valią veikia kažkokia jėga, ir kad norint su ja susidoroti mums reikalinga pagalba. Ar esate pasirengę pripažinti savo pažeidžiamumą ir bejėgiškumą?

Prisiimti atsakomybę

Perkelti kaltę už savo bėdas aplinkiniams ar visuomenei kur kas paprasčiau nei pripažinti savo atsakomybės dalį. Tačiau jeigu norite save pakeisti, reikia panorėti ir vėl tapti savo gyvenimo kūrėju, kitaip tariant, atsisakyti aukos vaidmens. Taip pat būtina pripažinti, kad neįmanoma pakeisti kitų, kaip ir nėra prasmės tikėti, kad jie pakeis mus.

Keistis dėl išorės įtakos, vadinasi, geriausiu atveju adaptuotis, blogiausiu – paklūsti kitų norams. Vienintelis įmanomas ir pageidaujamas pokytis – tas, kuris išeina iš mūsų pačių ir nukreiptas į mus pačius. Tad ar esate pasirengę nustoti skųstis?

Susitikti su nežinomybe

Net kai esame nepatenkinti ar nelaimingi, dažnai kur kas paprasčiau toliau gyventi nieko nekeičiant, nei rizikuoti viską apversti. Juk „status quo“ išsaugojimo strategijos, kurias mes taikome, kad ir kokios trapios jos būtų, tačiau dovanoja mums įprastumo komfortą. Išdrįsdami stoti į pokyčių kelią, mes ryžtamės įveikti nežinomybės baimę: kaip aš gyvensiu be šito skausmo, kuris, tam tikra prasme, jau tapo manęs dalimi?

O ką aš sužinosiu apie save, apie savo trūkumus? Mes baiminamės, kad savo viduje pamatysime kitą žmogų, nors tuo pat metu tai, ką mes ten rasime – tai ir esame mes patys, tačiau su tokiais motyvais ir ribomis, apie kurias iki šiol net neįtarėme. Tad ar esate pasirengę išeiti už įprastų ribų?

Nutraukti kai kuriuos ryšius

Pažindami save iš naujo, mes suvokiame schemas, pagal kurias veikėme, reikalavimus, kuriems paklusome, svajones ir idealus, kuriuos sau primetėme, ir įsipareigojimus šeimai ir giminei, kuriuos ėmėmės vykdyti.

Norint tapti savimi, kartais būtina pažeisti šiuos įsipareigojimus, liautis vykdyti numanomus mūsų tėvų lūkesčius, atsikratyti savo paties įvaizdžio, kuris susiklostė mūsų pačių ir aplinkinių galvose, nes tik taip galima rasti savą savirealizacijos kelią. Ar esate pasirengę pokyčiams, kurie kažkam (ir jums) nepatiks?

Atsikratyti įprasto supratimo apie pasaulį

Bet koks asmeninis keitimasis iššaukia ir dvasinius pokyčius, nes bet kokios rimtos abejonės savimi reiškia naują požiūrį į pasaulį. Mūsų pojūčiai, mūsų jausmai, mūsų vertybės, mūsų nuomonės, mūsų santykių suvokimas – viskam bus atliktas auditas.

O juk ši „revoliucija“ nesibaigia per savaitę ir dažnai būna itin nerami! Ji reikalauja įsitraukti į procesą, reikalauja jėgų, energijos, pasiruošimo nusileisti, tuo pat metu kelia daug abejonių ir pasipriešinimo, o kartais iššaukia gyvenimo būdo ir santykių su kitais žmonėmis kaitą. Ar esate pasiruošę suabejoti tuo, dėl ko buvote absoliučiai tikri?

Pripažinti, kad ne viską galima pakeisti

Psichoterapinis darbas leidžia aptikti savo užslėptus resursus, tačiau tuo pat metu parodo mums mūsų ribas. Mes tampame stipresni, tačiau nevisagaliai. Tarsi dailininkas, ilgus metus naudojęs tik tris spalvas, suprastų, kad jis turi visas dvi dešimtis spalvų.

Jo paletė išsiplečia, šansai nutapyti savo svajonių paveikslą padidėja, tačiau jo įpročiai ir įkvėpimas vistiek turi ribas. Ar esate pasiruošę sužinoti savo tikrąsias ribas?

Paimti terapiją į savo rankas

Daugelis pacientų galvoja, kad jų užduotis – nueiti iki kabineto, o visą kitą atsakomybę deleguoja psichoterapeutui. Tačiau vidiniai pasikeitimai įmanomi tik tada, kai mes patys iš tikrųjų įsitraukiame į darbą. Drąsu būtų užimti savo vietą šiame kabinete, kuris tampa būtent mūsų terapijos erdve. Tai reiškia, kad mes turime būti budrūs kai vyksta pokyčiai.

Psichoterapeutas mums – ne tėvas ir ne mokytojas, jis – tik žmogus, į kurį galime atsiremti, kad judėtume į priekį. Ar esate pasirengę atsisakyti pasyvaus vaidmens?

Nustatyti psichoterapijos ir/ar psichoterapeuto ribas

Įveikti „savo“ psichoterapiją – vadinasi išdrįsti dėmesingai vertinti tai, ką daro psichoterapeutas, pastebėti, kada jo veiksmai nepakankamai tikslūs ir kada darbas, jūsų supratimu, buksuoja. Ir pats svarbiausias dalykas, išdrįsti tai pasakyti.

Kabinetas – tai vieta, kur mes simboliškai mokomės, ir jeigu mes bandysime būti laisvi ir autonomiški psichoterapijoje, mums bus lengviau išreikšti šias savybes ir realiame pasaulyje, su tėvais, viršininku, partneriu… Galutinė laisvė – ta, kuri leis mums jausti, kad terapija užbaigta, ir pasakyti tai psichoterapeutui. Ir nutraukti reikšmingus santykius, kurie kupini emocijų ir turi savo istoriją. Ar esate pasirengę tapti nepriklausomi?

Ieškoti savo kelio

Kartais ši įgyta laisvė skatins keisti psichoterapeutą ar psichoterapijos metodą – nuo psichoanalizės pereiti prie į kūną orientuotos terapijos ar asmenybės ugdymo mokymų. Visa tai tam tikra prasme taip pat reiškia išėjimą už komforto ribų. Tačiau nepasiduokite pagundai tapti „serijiniu pacientu“, pradėti eiti „per rankas“! Visus šiuos sprendimus būtina priimti sąmoningai ir apgalvotai.

Juk galiausiai drąsa – tai ne tiek pasiruošimas ieškoti nuotykių permainų kelyje, kiek siekis puoselėti savo sodą, įveikiant neryžtingumo laikotarpius. Ar esate pasiruošę išsilaikyti tiek, kiek prireiks, ir nemėginti pabėgti nuo terapeuto ir nuo savęs?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (155)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (66)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (112)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...