8 netikėti požymiai, liudijantys aukštą žmogaus intelektą

Sužinokime, ką apie tai sako mokslas, ir kokie ženklai gali rodyti aukštą žmogaus intelektą.

1. Gera muzikinė klausa

Mokslininkai jau seniai yra nustatę ryšį tarp puikios muzikinės klausos ir gebėjimo mokytis vieną ar net kelias užsienio kalbas. O Didžiosios Britanijos mokslininkai savo tyrimų metu pastebėjo, kad nuo ankstyvos vaikystės pasireiškusi gera muzikinė klausa yra susijusi ir su aukštu intelektu.

2. Didelių kompanijų vengimas, siauras draugų ratas

Britų mokslininkai taip pat pastebėjo, kad itin aukšto intelekto žmonės komfortiškai jaučiasi būdami vieni ar bendraudami tik su vienu artimiausiu draugu ar partneriu (kartais dviem ar trimis draugais). Tokius žmones vargina būtinybė nuolat bendrauti su plačiu pažįstamųjų ratu, taip pat savo giminaičiais (pavyzdžiui, prie bendro giminės stalo per svarbias šventes). Jei aukšto intelekto žmogus garsiai kalbasi pats su savimi, tai irgi ženklas, kad jis yra protingas, o ne kvanktelėjęs.

3. Pirmenybė susirašinėjimui, o ne pokalbiams telefonu

XXI amžiuje intelektualūs žmonės pirmenybę teikia susirašinėjimui ir žinutėms, o ne pokalbiams telefonu, ypač jeigu jie trunka ilgai. Priežastis paprasta. Aukšto intelekto žmogus mano, kad savo skambučiu sutrikdys asmeninį kito žmogaus gyvenimą ir veikiausiai pertrauks jo darbą ar kitą svarbų reikalą. Elektroniniai laiškai ar žinutės, jų manymu, suteikia galimybę bendrauti tik tuomet, kai tam yra laiko ir noro. Intelektualai skambina tik tada, kai iškyla skubi ar svarbi priežastis.

© Shutterstock

4. Sportavimas nejaučiant didelio noro

Europiečių mokslininkai choru tvirtina, kad vaikščiojimas į sporto salę su dideliu užsidegimu ir nejaučiant jokio psichologinio diskomforto yra vidutinio ar žemo intelekto požymis. Tuo tarpu žmonės, kuriems būdingas aukštas intelektas, visuomet mano, kad galėtų užsiimti kažkuo naudingesniu ir įdomesniu negu sportas, bet... sportuoti REIKIA. Sportinės treniruotės, kurios vyksta kovojant su savo vidiniu pasipriešinimu, yra aukšto intelekto ženklas.

Būtent intelekto stoka mokslininkai aiškina šiuolaikinį aistringo sportavimo bumą, kai žmonės gali lankytis sporto salėje kad ir 6 kartus per savaitę. Sporto treniruotės metu jiems nereikia atlikti jokių intelektinių užduočių – pakanka klausyti trenerio nurodymų. Monotoniškas fizinis krūvis nereikalauja jokių protinių pastangų. Tuo tarpu tyrimai parodė, kad aukšto intelekto žmonės sportuodami nuolat apie kažką mąsto, todėl treniruotė jiems tampa našta. Tačiau jie pripažįsta sporto naudą ir galiausiai džiaugiasi jo rezultatais.

5. Lieknas kūno sudėjimas

Pasaulyje egzistuoja statistiniai duomenys, rodantys, kad per visą istoriją iš esmės nebuvo nė vieno genijaus su dideliu antsvoriu. Kai žmogus turi antsvorio ar yra nutukęs, 90 proc. savo mąstymo laiko jis skiria mintims apie tai, kaip pasisotinti. Tačiau galvojimas apie valgį yra nesuderinamas su intelektine veikla. 80 proc. nutukusių žmonių būdingas žemas intelekto lygis, kuris ir nulemia nesąmoningą troškimą ilgai negyventi (noras valgyti ir užkandžiauti užgožia norą aktyviai gyventi, o tai baigiasi ankstyva mirtimi).

6. Ankstyvi skaitymo įgūdžiai

Žmonės, turintys patį aukščiausią intelekto koeficientą, pažymi, kad išmoko skaityti būdami 4 metų. Tačiau įdomiausia, kad dauguma šių žmonių neturi jokio supratimo, KAIP jie išmoko skaityti. Jie tiesiog šito neprisimena! Skaitymo įgūdžius jie įgavo lygiai taip pat, kaip gebėjimą apsirengti ar savarankiškai valgyti.

7. Dirglumas dėl pasikartojančių garsų

Vokiečių ir skandinavų mokslininkai neseniai atliko tyrimus, kurių metų pastebėjo sensacingą ryšį tarp aukšto intelekto ir dirglumo, kurį kelia pasikartojantys garsai. Dažniausiai aukšto intelekto žmones suerzina tokie garsai, kaip čepsėjimas valgant, monotoniškas spragsėjimas (pavyzdžiui, nervinis stuksenimas rašikliu, kompiuterio pelės spragsėjimas ir pan.), nuolatinis kosėjimas, grindų girgždėjimas, garsus ligonio alsavimas, sloguojančio žmogaus nosies traukymas, pakuočių nuo bulvių traškučių ir kitų nesveikų užkandžių čiužėjimas ir daugelis kitų monotoniškų garsų.

Helsinkio universiteto mokslininkai taip pat įžvelgė ryškią sąsają tarp aukšto intelekto, gebėjimo rasti originalų sprendimą nestandartinėms užduotims ir nesugebėjimo „atsijungti“ nuo pašalinių garsinių dirgiklių bei triukšmo. Šis reiškinys medicinoje vadinamas mizofonija. Jei garsiai graušite džiūvėsius ar traškinsite bulvių traškučius, šalia jūsų sėdintis intelektualas, turintis mizofoniją, jaus dirglumą ir susierzinimą, kurį tyrinėtojai pagal stiprumą prilygina klasikinei depresijai. Jis taip pat negalės atsiduoti savo darbui ar atsipalaiduoti.

8. Aukštas intelektas būdingas atžaloms, kurios šeimoje būna vienintelės

Kai būni šeimoje vienintelis vaikas, visas tėvų dėmesys tenka tik tau ir tavo lavinimui. Be to, egzistuoja sociologinis ryšys tarp žmonių materialinės gerovės ir atžalų skaičiaus. Kuo žmogus turtingesnis, tuo mažiau vaikų jis turi. Jei žmogus turtingas, tai reiškia, kad jis turi daug lėšų ir laiko savišvietai bei savęs lavinimui. Intelektualūs žmonės taip pat stengiasi perduoti intelektinę patirtį savo vaikui. Štai ir visa aritmetika.