Taip pat norisi miegoti 5 valandas, o pabudus jaustis visiškai žvaliai ir pailsėjus. Ar… kokie dar yra pas jus norai tam, jog viską suspėtumėte?
Štai keli praktiniai patarimai kurie padeda nuveikti daugiau, darant mažiau:
1. Atsisakykite nereikalingų susitikimų, susirinkimų. Daugelis jų tėra milžiniški laiko kapinynai. Kitaip tariant, peržvelkite savo dienotvarkę ir susidėliokite pagal prioritetus, mažiau reikšmingus susitikimus atmeskite.
2. Sakykite “Ne”. Sakyti “ne” dažnai yra sunku ir tam reikia pastangų, bet išmokus tai daryti sutaupysite krūvas laisvo laiko.
3. Jokių viršvalandžių. Neretai atrodo, kad štai va čia dar tą padarysiu, dar aną ir visi bus patenkinti. Kur gi ne, maža to, kad iniciatyva dažnai baudžiama, bet dar kartais paaiškėja, kad to visai ir nereikėjo. Kas kart prieš norėdami padirbėti daugiau, gerai pagalvokite ar tai išties išties būtina.
4. Realistiški planai ir pabaigos terminai. Dažnai taip nutinka, jog mes mėginam “sukimšti, tai kas nesukemšama” į trumputę laiko atkarpą. Kai susivokiame, kad vis gi neįtelpam, mėginame užbaigti darbus savo laisvalaikio, poilsio ir tiesiog kitų interesų, galimybių sąskaita. O kodėl tiesiog neatidėjus? Neperkėlus terminų kiek tolėliau? Vargu ar kas dėl to labai stipria nukentės.
5. Pašalinti visus trukdžius. Čia jau kalba ne apie kolegas, televizorių ar kažką panašaus. Kalba apie soc. tinklus, žinutes ar kalnus neperskaityto pašto. Atsijungiam nuo visos virtualybės ir dirbame tik sau. Produktyvumas išauga kelis kartus.
6. Užduočių sąrašas. Jei į jį patenka tik išties būtini darbai ir mes to plano nuosekliai laikomės, tai visokie kiti pašaliniai reikalai mums nebetrukdys.
7. Darykite pertraukas. Jei daugiau nei dvi valandas plušate prie kažkokios užduoties ir nedarote pertraukų, tai jūsų produktyvumas ima kristi ir kuo toliau, tuo labiau.
8. Kova su vilkinimu. Vilkinimas, atidėliojimas arba kitaip dar vadinama prokrastinacija yra dažna bėda. Vienas iš paprasčiausių sprendimų yra kartais tiesiog ramiai pasėdėti 5-10 minučių ir nieko (absoliučiai nieko!) nedaryti, negalvoti, ir tada labai greitai sąžinė prabils – ir kils noras greitai imtis kokios nors veiklos. Iš esmės, tai dar kitaip vadinamas paradoksaliosios intencijos principas, atrastas V. Franklio.