Visi gali būti vienodai laimingi
Pasak psichologų, laimė yra daugiareikšmė sąvoka. Kiekvienas ją suvokia individualiai, skirtingai. Labai svarbu idealią laimę skirti nuo realios. Specialistai tvirtina, kad žmonės gerai jaučiasi tada, kai teigiami įvykiai, pozityvios mintys, išgyvenimai neviršija blogųjų. Laimė yra mokėti teigiamai vertinti ne tik save, bet ir gyvenimo patirtį, neteikiant didelės reikšmės nesėkmingiems atsitikimams. Psichologai teigia, kad net daug sunkumų patyręs žmogus bus laimingas, jei keblumus priims kaip laikiną būseną, o savo likimą vertins palankiai. Reali laimė visų pirma yra vidinė harmonija, sukuriama, kai žmogaus sąmonėje vyrauja teigiami prisiminimai, jis užsiima įdomia veikla. Svarbu gyvenime turėti siekių ir juos palaipsniui įgyvendinti.
Tada bus kuriamas ir suvokiamas savo visavertiškumas. Žinoma, laimė yra labai intymus ir tiksliai neapibrėžiamas dalykas, todėl jos vertinti pagal vieną kriterijų negalime. Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras 2012 m. nustatė, kad laimingiausi jaučiasi visai jauni ir pensinio amžiaus žmonės (tyrime dalyvavo 165 tūkst. respondentų).
Pagal tyrimus, Anglijoje nelaimingų žmonių yra 24,3 %, Velse – 25,3 %, Škotijoje – 22,6 %, o Airijoje – 21,6 %. Specialistų teigimu, laimingiausi žmonės jaučiasi, kai jiems yra 16–19 metų. Laimingi jaučiasi ir sulaukę 65–79 metų senjorai, o mažiausiai gyvenimu patenkinti yra vidutinio amžiaus žmonės. Graikų filosofas Epikūras teigė, kad laimės siekiantis žmogus visų pirma turi išsivaduoti iš baimių. Jo teigimu, pirmasis etapas yra išsilaisvinti iš dievų baimės. Filosofas aiškino, kad baimė būti nubaustam ir mitas, kad dievai visagaliai, priverčia žmogų jaustis nelaisvą, priklausomą nuo aukštesnės valios, lyg jo likimas būtų iš anksto nuspręstas. Pasak Epikūro, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo šeimininkas ir tik pats gali reguliuoti savo likimą. Ar pasirinktas kelias bus geras, ar blogas, priklauso nuo žmogaus požiūrio, elgesio. Esminis dalykas – ne bėgti nuo sunkumų, o su jais kovoti. Būtent laimėta kova prieš baimes ir blogį suteikia malonumą ir laimę.
Kas turtingas, tas laimingas
Didesnė alga suteikia daugiau finansinių galimybių, pasitikėjimo savimi, bet tikrai nekuria laimės. Mokslininkai teigia, kad nesaikingai pirkdamas įvairių daiktų galiausiai žmogus ima jausti nepasitenkinimą, sumažėja laimės pojūtis, ima kamuoti depresija ar net paranoja. Materialumas yra laikinas. Vedų išmintis byloja, kad finansiniai dalykai, daiktiškumas galiausiai sukelia nepasitenkinimą. Taip yra dėl to, kad žmogaus prigimtis yra dvasinė, o ne materiali. Tai galėtų pagrįsti šiuolaikinio Amerikos sociologo Easterlingo tyrimai. Jis nustatė, kad JAV nuo XX a. pradžios turto padaugėjo kone dvigubai, tačiau tik 2 % žmonių teigia esantys laimingesni. Be to, tik 9 % amerikiečių, uždirbančių 55 tūkst. JAV dolerių (138 tūkst. Lt) per metus, jaučiasi laimingesni nei tie, kas uždirba 25 tūkst. (62 750 Lt) JAV dolerių per metus. Šie faktai rodo, kad laimę lemia ne pinigai.
Laimė trunka amžinai
Daugelis įsivaizduoja laimę kaip iš pasakų – esą visi turi gyventi laimingai ir ilgai. Taip negali būti. Mokslininkų įrodyta, kad žmogaus smegenys greitai prisitaiko prie įvykių, aplinkybių, o emocijos aprimsta. Gimus vaikui, sėkmingai baigus studijas ar radus darbą, laimė, euforija trunka trumpai. Triumfas, palaima ir malonios akimirkos yra praeinantys potyriai. Atliktas tyrimas su loterijos laimėtojais parodė, kad malonios ir džiaugsmingos akimirkos trunka trumpai. Vėliau su esama situacija susitaikoma, prie jos priprantama. Tik iš šalies atrodo, kad džiaugsmas ir laimė laimėjus loterijoje trunka amžinai. Įdomu paminėti, kad 2004 m. vienas Lietuvos gyventojas pirko rekordiškai daug „Teleloto“ bilietų (net 6500 už 13000 Lt), tačiau laimėjimas nebuvo toks džiuginantis.
Pasak Epikūro, pakanka kančios nebuvimo, kad jaustume džiaugsmą ir laimę. Žmogaus būsena, kada jis nepatiria nieko gero, bet ir nieko blogo, yra maloni, o pats gyvenimas atrodo džiaugsmingas.
Laimė – tai laisvė
Psichologų teigimu, dauguma žmonių jaučiasi laimingi gyvendami poroje, sukūrę šeimą, o ne vieniši. Deja, Lietuvoje praėjusiais metais užregistruota apie 10 000 ištuokų. Taigi vertinant situaciją pagal statistiką, šalyje išsiskiria kas antra pora, o santuoka Lietuvos šeimose trunka apie 13,2 metų. Filosofas Arvydas Šliogeris sako, kad laisvė yra suprantama kaip galimybė rinktis. Pavyzdžiui, psichologinė laisvė tapatinama su galimybe elgtis pagal savo supratimą: darau ir mąstau, ką noriu. Dantė teigė, kad žmogus be laisvės negali būti laimingas. Dauguma mokslininkų pritaria, kad žmogui laisvė yra būtina, tačiau per daug galimybių rinktis veda prie minėtojo nepasitenkinimo jausmo. Baimė pasirinkti netinkamą variantą ar priimti blogą sprendimą mažina laimės pojūtį. Tai didina nerimą ir verčia abejoti. Sakoma, kad net pasirinkęs teisingai žmogus vis tiek nenustoja galvoti: „O kaip būtų buvę, jei būčiau pasirinkęs kitą variantą?“ Taigi laisvės rinktis negalime tiesiogiai prilyginti laimei. Laimės jausmas tik iš dalies priklauso nuo socialinės, politinės, ekonominės laisvės. Laimė visų pirma yra vidinė harmonija, egzistencinė laisvė.
Gyvenimo tikslas – laimė
Mokslininkų nuomone, laikytis minties, kad pagrindinis tikslas šioje žemėje – būti laimingiems, yra klaidinga ir destruktyvu. Atkakliai siekiantys laimės žmonės dažnai nusivilia. Kaip sako specialistai, laimės jausmas atsiras savaime, kai darysime tai, kas patinka. Norint tapti laimingesniems, reikia nustoti nuolat mąstyti apie laimės jausmą ir kaip jį žūtbūt pasiekti. Tokios mintys verčia jausti per didelį nerimą dėl galimos nesėkmės. Skamba neįtikėtinai, bet kuo daugiau dėmesio skiriama laimės sampratai, tuo nelaimingesni žmonės jaučiasi. Tyrimai atskleidė, kad tie, kas pernelyg vertina laimę, kur kas dažniau patiria neigiamų emocijų, nusivylimų. Pasak psichologų, visų pirma reikia išmokti džiaugtis kiekviena malonia akimirka ir paleisti mintį: „Noriu būti laimingas“.
Įdomu
Tyrimų duomenimis, Afganistane, Konge, Čade gyvena daugiausia nelaimingų žmonių pasaulyje.
Danija yra laimingiausių darbuotojų šalis visoje Europos Sąjungoje. Net 94 % šalies darbuotojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis.
Laimingi žmonės apie 70 % daugiau bendrauja su artimaisiais, draugais.
Kasdieninė bent 20 min. mankšta padidina laimės jausmą 10–20 %. Mat sportuojant išsiskiria laimės hormonų endorfinų.
Šiek tiek endorfinų organizme išsiskiria, kai dirbamas fizinis darbas.
Kuo laimingesnis žmogus jaučiasi, tuo daugiau organizmas gamina antikūnų (iki 50 % daugiau).
Įrodyta, kad vaikai būna laimingesni, kai tėvai juos dažniau apkabina.
Tyrimų duomenimis, ausiai maloni muzika gali sužadinti laimės jausmą.
Floridos universiteto mokslininkai nustatė, kad gėlių uostymas turi teigiamą įtaką emocijoms.
Geros nuotaikos hormonas – serotoninas. Jo gauname valgydami juodojo šokolado, bananų, riešutų. Saulės šviesa taip pat skatina organizmą išskirti serotoniną.
Religingi žmonės yra laimingesni, mažiau pasiduoda stresui.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
