1. Niekada neikite į svečius prieš tai nepaskambinę. Jei pas jus užsuko iš anksto neįspėję, galite sau leisti būti su chalatu ir suktukais. Viena britų dama pasakodavo, kad užsukus nekviestiems svečiams ji visada apsiauna batelius, užsideda skrybėlaitę ir pasiima skėtį. Jei žmogus jai malonus, ji sušunka: „O, kaip gerai, aš ką tik grįžau!” O jei nemalonus: „O, kaip gaila, turiu išeiti.“
2. Skėtis niekada nedžiovinamas išskleistas – nei biure, nei svečiuose. Jį reikia suskleisti ir įdėti į specialų stovą arba pakabinti.
3. Rankinės negalima dėti ant kelių ar ant savo kėdės. Mažą puošnų rankinuką ar delninę galima pasidėti ant stalo, didelę rankinę pakabinti ant kėdės atkaltės arba padėti ant grindų, jei nėra specialios kėdutės (tokias dažnai paduoda restoranuose). Portfelis dedamas ant grindų.
4. Neštis plastikinį maišelį leistina tik pakeliui iš parduotuvės, taip pat ir popierinius maišelius iš butiko. Nešiotis juos po to kaip papildomą rankinę – primityvu.
5. Vyras niekuomet neneša moters rankinės. Ir moters paltą jis paima tik tam, kad nuneštų jį iki rūbinės.
6. Naminiai drabužiai – tai kelnės ir megztinis, patogūs, bet ir padoriai atrodantys.
Chalatas ir pižama skirti tam, kad rytais būtų galima nueiti iki vonios, o vakare – iš vonios į miegamąjį.
7. Kai tik vaikas perkeliamas į atskirą kambarį, įpraskite belstis, prieš užeidami pas jį. Tada ir jis elgsis taip pat, prieš užeidamas į jūsų miegamąjį.
8. Moteris patalpoje gali būti su skrybėlaite ir pirštinaitėmis, bet tik ne su kepure ir pirštinėmis.
9. Bendras papuošalų kiekis pagal tarptautinį protokolą neturėtų viršyti 13 vienetų, įskaitant ir juvelyrines sagas.
Ant pirštinių negalima mautis žiedo, o apyrankę – galima. Kuo tamsiau lauke, tuo prabangesni turi būti papuošalai. Anksčiau buvo manoma, kad deimantai tinka tik vakare ir tik ištekėjusioms moterims, bet pastaruoju metu leistina deimantais puoštis ir dieną. Jaunai merginai visai tinka auskarai prie ausies su 0,25 karato deimantu.
10. Taisyklės restorane: jei jūs ištariate frazę „Aš jus kviečiu“ – tai reiškia, kad mokate jūs.
Jei moteris pasikviečia verslo partnerį į restoraną, moka ji. Kita formuluotė: „Nueikime į restoraną“ – tokiu atveju kiekvienas moka už save, ir tik jei vyras pats pasisiūlo sumokėti už moterį, ji gali sutikti.
11. Vyras visada pirmas įeina į liftą, bet išeina pirmas tas žmogus, kuris stovi arčiausiai durų.
12. Automobilyje labiausiai prestižinė yra vieta už vairuotojo, todėl ten sėdasi moteris, o vyras atsisėda šalia jos. Išlipęs iš automobilio, vyras visuomet prilaiko damai dureles ir paduoda jai ranką. Jei vyras vairuoja, moteris taip pat turėtų sėstis už jo nugaros. Kad ir kur moteris besėdėtų, vyras privalo atidaryti jai dureles ir padėti išeiti. Dalykiniame etikete pastaruoju metu vyrai vis dažniau pažeidžia šią normą, vadovaudamiesi feminisčių devizu: „Versle nėra vyrų ir moterų.“
13. Garsiai skelbti, kad laikotės dietos – prastas tonas. Juo labiau negalima atsisakyti patiekalų, kuriuos siūlo svetinga šeimininkė. Būtinai pagirkite jos kulinarinius talentus, ir jei nenorite, galite nieko nevalgyti. Taip pat reikia elgtis ir su alkoholiu. Neverta visiems skelbti, kodėl jums negalima gerti. Paprašykite balto sauso vyno ir trumpam priglauskite taurę prie lūpų.
14. Visiškai neleistinos temos lengvame dalykiniame pokalbyje: politika, religija, sveikata, pinigai. Nedera klausti: „Dieve, kokia suknelė! Kiek jūs mokėjote?“ Kaip reaguoti? Maloniai nusišypsokite: „Tai dovana!“ Pakeiskite temą. Jei pašnekovas primygtinai klausinėja, mandagiai pasakykite: „Nenoriu apie tai kalbėti.“
15. Į kiekvieną žmogų, sulaukusį 12 metų, reikia kreiptis „Jūs“.
Atgrasu, kai žmonės sako „tu“ padavėjams ar vairuotojams. Net į žmones, kuriuos gerai pažįstate, biure geriau kreiptis „jūs“, o „tu“ – tik kai liekate dviese. Išimtis – jei esate bendraamžiai ar artimi draugai. Kaip reaguoti, jei pašnekovas įkyriai „tujina“? Iš pradžių paklauskite: „Atleiskite, ar į mane kreipiatės?“ Arba galima neutraliai gūžtelėti pečiais: „Atleiskite, mes nesakome vienas kitam „tu“.
16. Aptarinėti žmones už jų nugarų, tai yra, apkalbinėti, yra neleistina. Negalima blogai kalbėti apie artimuosius, ypač aptarinėti vyrus, kaip pas mus įprasta. Jei vyras blogas – kodėl su juo neišsiskiri? Ir taip pat neleistina su panieka, pasibjaurėjimu kalbėti apie gimtąją šalį. „Šioje šalyje visi prasčiokai...“ – reiškia, jūs taip pat patenkate į tokių žmonių kategoriją.
17. Atėjus į kiną, teatrą ar koncertą, į savo vietas reikia eiti tik veidu į sėdinčius. Pirmas eina vyras.
18. Devynis dalykus derėtų laikyti paslaptyje: amžių, turtus, plyšį namuose, maldą, vaistų sudėtį, meilės ryšį, dovaną, garbę ir negarbę.
Ir pabaigai – Jackas Nickolsonas apie gero tono taisykles:
„Labai gerbiu gero tono taisykles. Kaip perduoti lėkštę. Nerėkti iš vieno kambario į kitą. Neiti į kambarį nepasibeldus. Praleisti damą į priekį. Visos šios daugybės paprastų taisyklių tikslas – pagerinti gyvenimą. Mes negalime gyventi chroniško karo su tėvais būsenoje – tai kvaila. Atidžiai stebiu savo manieras. Tai jokia abstrakcija. Tai visiems suprantama abipusės pagarbos kalba.“
