„Jei žmogus pasiekia tokį tašką, kai nerimas ir būgštavimai peržengia ribą ir tampa sutrikimu, tuomet susilpnėja jo gebėjimas funkcionuoti kasdieniame gyvenime, – leidiniui „Health“ sakė Johnso Hopkinso medicinos mokyklos Nerimo sutrikimų programos direktorė, psichiatrijos profesorė Una McCann. – Tai iš tiesų gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą“.
Ilgainiui nerimas gali sustiprėti tiek, kad žmogus nebegalės dirbti savo darbo, atlikti namų ruošos darbų ar pasirūpinti savimi ar artimaisiais taip, kaip anksčiau, aiškino daktarė U. McCann. Žinant, kas gali sukelti ar sustiprinti nerimą, įmanoma užkirsti jam kelią ir padaryti taip, kad jis tokio lygio nepasiektų.
Nerimą sukeliančios priežastys kiekvienam žmogui būna skirtingos, tačiau šios yra vienos dažniausių.
Manymas, kad sutriko jūsų sveikata
Ar šis skausmas krūtinėje reiškia, kad mane ištiko infarktas? Ar šis bėrimas ant odos rodo, kad sergu vėžiu? Nerimas dažnai gali kilti dėl būgštavimų, kad turime sveikatos problemų.
Laikas nuo laiko dėl savo sveikatos sunerimsta kiekvienas žmogus, tačiau U. McCann pažymi, kad fiziniai simptomai taip pat gali būti nerimo sutrikimo požymis, jei nerimas pradeda trukdyti kasdienei veiklai.
Fiziniai simptomai, sukeliantys būgštavimus dėl sveikatos, gali būti labai panašūs į kai kuriuos paties nerimo simptomus – padažnėjusį širdies ritmą, hiperventiliaciją, prakaitavimą ir silpnumą. Tai savo ruožtu įstumia į užburtą nerimo ratą.
Rūpestis dėl artimųjų
Kai kurie žmonės nerimauja ne dėl savęs, o dėl to, kas gali nutikti jų artimiesiems. U. McCann sako, kad žmonės gali drebėti ne tik dėl savo vaikų, tėvų ar artimų draugų, bet ir dėl to, ar jiems pavyks nepalūžti, jei iš tikrųjų nutiks kas nors blogo.
Ypač didelį nerimo poveikį patiria artimuosius slaugantys žmonės. Jiems tenka susidurti su daugybe iššūkių rūpinantis kitu žmogumi ir tuo pačiu neapleidžiant savo poreikių. Viena 2021 m. kovo mėnesį žurnale „PLoS One“ paskelbta sisteminė apžvalga parodė, kad kuo didesnė našta tenka slaugytojams, tuo daugiau nerimo simptomų jie patiria.
Kiek pinigų turite (arba neturite)
Viena iš priežasčių, kodėl finansinė padėtis gali sukelti nerimą, yra ta, kad mūsų sąmonėje pinigai yra susiję su išgyvenimu. „Pinigai iš tikrųjų yra tas šaltinis, kuris suteikia žmogui saugumo jausmą“, – leidiniui „Health“ sakė psichologė iš Niujorko Chloe Carmichael. – Matydamas, kad šių išteklių trūksta, žmogus iš tikrųjų gali pasijusti taip, tarsi jo išgyvenimui grėstų pavojus“.
Dažniausiai pasitaikantys finansinio streso veiksniai yra susiję su rūpesčiais dėl santaupų, darbo vietos išsaugojimu, darbo užmokesčiu, finansinio išprusimo stoka, skolomis, tapatybės vagystėmis ar savo turto lyginimu su kitų asmenų turtu.
Nepakankamas miego kiekis
Anot JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro, suaugusieji turėtų miegoti ne mažiau kaip 7 valandas per parą. Nepakankamas miego kiekis yra dar vienas veiksnys, galintis sustiprinti nerimą.
U. McCann daugelį metų tyrinėjo miego stokos ir nerimo ryšį. Per šiuos tyrimus profesorė nustatė, kad nepaisant to, ar žmogus turi nerimo sutrikimų, po nakties, kai jam pritrūko miego, nerimo lygis padidėja.
Šis ryšys gali virsti užburtu ratu: nors miego trūkumas gali sukelti nerimą, pats nerimas taip pat gali trikdyti miegą, nurodo Amerikos nerimo ir depresijos asociacija.
U. McCann taip pat pažymi, kad nepakankamai miegoję asmenys taip pat tampa gerokai jautresni nerimą skatinančių medžiagų, pavyzdžiui, kofeino ar kitų stimuliantų, poveikiui.
Stimuliuojančios medžiagos, tarp jų ir kava
Taip, kava gali sustiprinti nerimą. Klivlendo klinikos Woosterio filialo Moterų sveikatos centro psichologė, mokslų daktarė Susan Bowling leidiniui „Health“ teigė, kad kai kurie tyrimai rodo, jog suvartojant daugiau nei 200 miligramų kofeino (maždaug tiek, kiek turi du puodeliai kavos), padidėja nerimo ir panikos priepuolių tikimybė.
„Natūralus kofeino poveikis stimuliuoja daugybę pojūčių, pavyzdžiui, greitesnį širdies plakimą, kūno įkaitimą, dažnesnį kvėpavimą – visa tai imituoja nerimą“, – „Health“ sakė S. Bowling. – Psichologiškai jūsų protui sunku atpažinti, kad tai nėra nerimas, nes pojūčiai yra tokie patys“.
Nerimą gali sukelti ir kiti stimuliatoriai. Nors kai kurie nerimo sutrikimų turintys žmonės vartoja kanapes, kad lengviau atsipalaiduotų, U. McCann sakė, kad iš tikrųjų jos turi stimuliuojančių junginių, kurie gali dar labiau sustiprinti nerimą. „Deja, daugelis žmonių, pajutę nerimą, užsiima savigyda, o tai gali turėti nenumatytų pasekmių“, – teigė ji.
Pasak U. McCann, vien tai, jog preparatas yra augalinis ir natūralus (pavyzdžiui, kanapės), dar nereiškia, kad jį vartoti yra saugu. Ji patarė „būti labai, labai atsargiems“, internetu ar parduotuvėje perkant produktus, pavyzdžiui, žoleles, kurių etiketėje rašoma, kad jie atpalaiduoja. „Nedarykite to, jei nesate pasikonsultavę su ekspertais“, – įspėja ji.
Tam tikrų vaistų vartojimas
Kai kurie vaistai taip pat yra stimuliatoriai, todėl gali sukelti nerimą. Tarp tokių preparatų patenka amfetaminai ir metilfenidatas, kurie vartojami gydant dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą bei narkolepsiją.
U. McCann priduria, kad stimuliuoti gali ir kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas ir venlafaksinas, taip pat kai kurie vaistai nuo astmos.
Mityba, kurioje yra daug apdorotų angliavandenių
Mityba taip pat gali turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai. Pasak Pensilvanijos universiteto Nerimo gydymo ir tyrimų centro direktorės, daktarės Lily Brown, tai, ką valgote ir kaip jaučiatės pavalgę, gali sustiprinti jūsų jautrumą nerimo poveikiui.
2020 metų birželio mėnesį žurnale „British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas parodė, kad valgant daug perdirbtų angliavandenių, gali padidėti nerimo rizika. Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su pasikartojančiais ir staigiais gliukozės kiekio kraujyje pokyčiais. Vis pasikartojantis mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat siejamas su nuotaikos sutrikimais.
Jausmas, kad viskas turi būti atlikta tobulai
Perfekcionizmas gali būti viena iš nerimo priežasčių. Daugeliui žmonių tai gali būti netikėta, nes jie, galbūt, net nelaiko savęs perfekcionistais.
L. Brown „Health“ sakė, kad tokį veiksnį galima numatyti, jei pagaunate save mąstant maždaug taip: „Pradėsiu daryti tą užduotį, kai viskas susikaups. Taip man bus lengviau ją atlikti; pradėsiu dirbti ir turėsiu laiko deramai pasinerti į darbą, arba išteklių, kad galėčiau deramai atsiduoti darbui“.
Ginčas, galintis turėti įtakos santykiams
Kartais santykiuose ginčai ir nesutarimai yra neišvengiami. Be to, kad jie nuliūdina ar sukelia depresiją, konfliktai jūsų socialinio tinklo viduje gali pakurstyti ir nerimą, sakė L. Brown.
Jos teigimu, tokie konfliktai, visų pirma, verčia žmones nerimauti dėl būsimų konflikto pasekmių jų artimiems santykiams.
Informacijos perteklius
Jūsų įpročiai socialinės žiniasklaidos sferoje taip pat gali sukelti nerimą. Anot 2019 metų kovo mėnesį žurnale „American Journal of Health Behavior“ paskelbto tyrimo, nerimo riziką didina šie veiksniai:
- naudojate keturias ar daugiau socialinės žiniasklaidos platformų;
- socialinėje žiniasklaidoje per dieną praleidžiate valandą ar daugiau;
- socialinės žiniasklaidos svetainėse lankotės 30 ar daugiau kartų per savaitę;
- su socialine žiniasklaida jaučiate stiprų emocinį ryšį;
- Jaučiatės, tarsi būtumėte priklausomi nuo socialinės žiniasklaidos.
Tačiau visiškai atsisakyti socialinės žiniasklaidos nereikia. „Tiesiog reikėtų riboti laiką, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose, kad nuolat netikrintumėte naujausių skandalingų žinių ar nesektumėte naujausių interneto diskusijų“, – sakė L. Brown.
„Tam tikras dalyvavimas socialiniuose tinkluose yra gerai, tačiau daugeliui žmonių socialinės žiniasklaidos sekimas ar naujienų skaitymas gali būti stiprią reakciją sukelianti patirtis“. Jei taip yra, L. Brown teigimu, „reikia labai gerai pagalvoti, ar jums nevertėtų apriboti jos poveikio“.
Jei jaučiate tokį stiprų nerimą, jog apskritai vengiate naudotis socialiniais tinklais, tuomet, pasak L. Brown, kaip tik reikėtų šiek tiek įlysti į socialinius tinklus – tai gali būti naudinga, nes taip išlavinsite gebėjimą toleruoti nerimą: „Svarbiausia rasti tobulą pusiausvyrą“.
Baimė išsiskirti su artimaisiais
Išsiskirdami su tėvais ar globėjais, vaikai ir paaugliai dažnai jaučia nerimą. Tačiau tokiomis aplinkybėmis gali nerimauti ir suaugusieji.
„Jie dažnai nerimauja, kad tuo metu, kol bus atskirai, jų prieraišumo objektui atsitiks kažkas bloga ar negera, – teigė Nacionalinis psichikos sveikatos institutas. – Dėl šios baimės jie stengiasi neatsiskirti nuo jiems brangių žmonių ir vengia pasilikti vieni“.
Žmonės, kuriems nerimą kelia mintys apie išsiskyrimą, gali net sapnuoti apie tai košmarus ar jausti fizinius nerimo simptomus, kai išsiskyrimas artėja ar jau įvyksta.
Būgštavimai dėl didelio masto nelaimių
Ekstremalių orų reiškinių pasitaiko vis dažniau, ir mokslininkai vis labiau juos sieja su klimato kaita. Tai gali būti dvejopas stresas: pati stichinė nelaimė ir ją paskatinusi klimato kaita.
„Mus ir toliau lydės klimato katastrofos ir lūžio taškai, – „Health“ sakė Oregono psichologas, psichologijos mokslų daktaras Thomas Doherty. – Žmonės yra labiau prie jų pripratę, bet šie tikrai itin destruktyvūs [įvykiai] sukelia daug streso ir nerimo“.
Aplinkos pokyčiai, kurie nulemia daugelį šių nelaimių, taip pat gali kelti nerimą. Tai vadinamas ekologinis nerimas. „Anksčiau tai buvo specializuoto susidomėjimo klausimas, tačiau dabar jis paplitęs kur kas plačiau dėl klimato kaitos sukeltų reiškinių, - teigė Th. Doherty. – Tai nebėra kažkas tolimo“.
2020 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija taip pat paskatino sugalvoti naują terminą – koronafobiją. Pandemijos metu mokslininkai pastebėjo, kad su COVID-19 susijusios baimės padidino nerimo lygį, 2020 metų rugpjūtį rašė žurnalas „Translational Psychiatry“.
Šį nerimą galėjo kurstyti netikrumas dėl ateities, nauji elgesio įpročiai ir pranešimai apie pasaulio lyderius ir įžymybes, užsikrėtusias šiuo virusu.
Padėties nekontroliavimas
Ši nerimo priežastis būdinga daugeliui žmonių, ypač per tokius didelio masto pasaulinius įvykius kaip COVID-19 pandemija. Daugelis žmonių turėjo artimųjų, kuriems buvo padidėjusi rizika užsikrėsti ar mirti nuo COVID-19 komplikacijų, ir dėl viruso jie negalėjo matysis su rizikos grupei priklausančiais artimaisiais.
„Kontrolės praradimas, susijęs su COVID, dar labiau apsunkino [rūpestį dėl artimo žmogaus sveikatos]“, – „Health“ sakė U. McCann. – Kai jaučiame galintys kontroliuoti padėtį, kažką keisti ir bendrauti, tai tam tikra prasme mus ramina. Tačiau absoliutus negalėjimas matytis, aplankyti ar padėti žmonėms, kuriuos myli ir kuriais rūpiniesi per atstumą, gali kelti labai didelį nerimą“.
Ką galima padaryti?
Susipažinę su nerimo priežastimis, galime imtis kelių dalykų savo nerimui suvaldyti.
Išsiaiškinkite, dėl ko nerimaujate
Gebėjimas nuspėti, kas gali išprovokuoti ar sustiprinti nerimą, gali būti nepaprastai naudingas, bandant suvaldyti savo nerimą. Tačiau nustatyti tą dirgiklį ar dirgiklius, jei jų yra keletas, gali būti sunku.
Vienas iš būdų išsiaiškinti, kas kelia jums nerimą, yra vesti savo minčių žurnalą. Kartais L. Brown paprašo savo pacientų nurodyti tris momentus, kai jie per pastarąją savaitę jautė intensyvias emocijas.
Tuomet pacientai turi užrašyti, kas tais momentais dėjosi jų mintyse, ką jie jautė savo kūne, ką jie buvo linkę daryti, kur jie buvo, kai tai įvyko, ir kas sekė toliau.
Apmąstant momentus, kai nerimas „pramušė stogą“, galima pastebėti tam tikrus modelius, kurie gali atskleisti, kas jus neramina, aiškino L. Brown.
Pasiruoškite ir suvaldykite priežastis
Pasistenkite pasirūpinti savimi, kol dar neįvyko chaosas, teigė L. Brown. „Pagrindinė mintis yra ta, kad kažkuriuo metu mūsų gyvenime įvyks kažkas chaotiška. Todėl mūsų tikslas yra pagalvoti, kaip pasiruošti galimam chaosui, pasirūpinant savimi dabar, kad įvykus chaosui, mes būtume atsparesni“.
Kai kažkas sukelia jums nerimą ir jūs pradedate išgyventi stiprias emocijas, vien tik rūpinimosi savimi vargu ar pakaks, kad numalšintumėte nerimą, aiškino L. Brownas. Užvaldžius nerimui, vertėtų pasitelkti tokius kovos mechanizmus kaip dėmesio atitraukimas ir sąmoningumo praktika, pažymi L. Brown.
Jums gali padėti ir atviri pokalbiai apie tai, ką išgyvenate – tai pagrįs jūsų emocijas ir padės ištverti nerimą.
Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti nerimą sukeliančius veiksnius ir bandyti juos suvaldyti.
Tačiau jei nerimas pasiekė tokį lygį, jog jaučiate, kad nebegalite jo kontroliuoti, tuomet jums padės medicinos specialistas, sakė daktarė U. McCann. „Tikrai gera žinia ta, kad yra gydymo būdų – tiek medikamentais, tiek elgesio metodais. Jie padeda gydant visus nerimo sutrikimus ir kovoja su stresoriais, kurie skatina nerimą“, – teigė ji.
