„Brigth Side“ surinko standartines gudrybes, kurias naudoja besisukantieji restoranų versle. Visų gudrybių tikslas – priversti jus sumokėti daugiau, kai užsisakote maistą.
Meniu, įtinkantis kiekvieno skoniui
Ar pastebėjote, kad kone kiekviename restorane yra vegetariškų patiekalų? Restoranai stengiasi, kad niekas neliktų alkanas. Pavyzdžiui, kiekviename meniu yra madingų patiekalų, maistingų patiekalų tiems, kurie nori valgyti, lengvų patiekalų tiems, kurie nelabai nori valgyti, ir taip toliau.
Muzika viduje
Kai fone groja melodinga ir neįkyri muzika, mes suvalgome daugiau nei tada, kai nėra jokios muzikos. Pavyzdžiui, skambant klasikinei muzikai klientai paprastai išleidžia 10 proc. daugiau, nes jų savivertė išauga, tad jie save mato kaip turtingesnius ir iškilesnius. Muziką taip pat galima naudoti konkretiems tikslams: skambant prancūziškai muzikai klientai paprastai užsisako daugiau vyno, o airiškas folkloras paskatina alaus pardavimą.
10 proc. didesnė kaina
Dauguma klientų neprieštarauja, jei tenka sumokėti 7-10 proc. daugiau nei planavo. Štai kodėl padažai ir kiti priedai greito maisto tinkluose paprastai kainuoja ne daugiau nei 10 proc. patiekalo kainos.
Kompaktiškas meniu
Per didelis patiekalų kiekis meniu trikdo klientus. Restoranų konsultantas Aaronas Allenas sako, kad perkraudami meniu jūs kankinate svečius, ir galiausiai jie lieka nepatenkinti apsilankymu, nes vis abejoja, ar išsirinko tinkamą patiekalą. Žmonės taip pat ima abejoti, ar restoranas pajėgus gerai pagaminti tiek patiekalų. Štai kodėl geriausi dažnai būna tie meniu, kurie yra surašyti ant vieno lapo.
Draugiški padavėjai
Padavėjai puikiai žino, kad klientams patinka, kai jie pradeda pokalbį draugišku komentaru, kad ir apie orą. Tokia paprasta gudrybė dažniausiai padeda padidinti arbatpinigius trečdaliu.
Restorano legenda
Legendos tikslas – išskirti restoraną iš kitų.
Paprastas pavyzdys: vienas restoranas turi saldumynų šefą, kuris žino unikalių lenkiškų spurgų receptą, o kitoje kavinėje tiesiog kepamos spurgos. Dauguma klientų ne tik eis į pirmą restoraną, bet ir po to sakys, kad lenkiškos spurgos skanesnės, nors realiai spurgų skonis gali būti vienodas.
„Extra pasiūlymas“
Ko gero pastebėjote, kad kai užsisakote kavą, padavėjas klausia: „Didelį puodelį?“ ir pritariamai linksi. Kai susigriebiate, kad užsisakėte visai ne tai, ką buvote sugalvoję, jau būna per vėlu. Be to, dviguba porcija dažnai vadinama „standartine“, o standartinė – „maža“, ir tai irgi didina pelną.
Šefo reputacija
Šefo reputacija yra galingas įrankis. Bet koks patiekalas, pavadintas „šefo ypatinguoju“, lankytojo akyse įgaus ypatingą žavesį, o ypač jei jį patieks ne padavėjas, o pats šefas! Kartais padavėjai net apsirengia kaip šefai ir vaidina jo vaidmenį prieš klientus.
Aromatų rinkodara
Kvapai smarkiai veikia mūsų protą. Net jei turime griežtą planą, tam tikri kvapai priverčia mus jį pakeisti.
Vanilės ir cinamono kvapai padidina desertų pardavimą, o kumpio kvapas verčia žmones dažniau užsisakyti pusryčių patiekalus. Levandos padeda svečiams atsipalaiduoti, nebeskubėti ir išleisti daugiau.
Nešvarių indų nurinkimas
Padavėjai stengiasi kuo greičiau nunešti nešvarius indus. Žinoma, nemalonu sėdėti prie stalo, apkrauto išterliotais indais, bet yra dar viena priežastis: taip klientas nepastebi, kad užsisakė per daug. Jei indų krūva augtų, jie sustotų greičiau.
Manipuliacijos su grąža
Padavėjai imasi gudrybių, kad gautų daugiau arbatpinigių. Jie gali ilgai neatnešti grąžos, kad jums atsibostų laukti ir jūs išeitumėte, arba atnešti grąžą monetomis ar purvinais banknotais, kurių nesinori liesti. Tačiau tai laikoma pigiais triukais, ir paprastai padoriuose restoranuose niekas jų nesiima.
