Atsakymą į šį klausimą „Break Bird“ pateikia dailininkas Aleksandras Galickis, kuris anksčiau dirbo meno direktoriumi didelėje įmonėje. Dabar Aleksandras dirba senelių globos namuose, kur veda drožinėjimo būrelį. Dauguma jo mokinių yra perkopę 80 m. slenkstį.
Knygoje „Mama, neliūdėk! Kaip išmokti bendrauti su pagyvenusiais tėvais ir neišprotėti“ Aleksandras Galickis aiškina jauniems žmonėms, kaip tinkamai bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Štai pagrindinės bendravimo su pagyvenusiais žmonėmis taisyklės, kurias jis sudarė remdamasis daugiamete darbo su jais patirtimi.
1. Jokiu būdu nesiginčykite su pagyvenusiais žmonėmis, stengdamiesi jiems kažką įrodyti ar kažkuo įtikinti.
Tai neįmanoma. Veldamiesi su jais į ginčus tik susigadinsite santykius. Jų jau nepakeisi, reikia su tuo susitaikyti. Pasistenkite visų pirma keistis patys – pakeiskite savo požiūrį į tai, kas vyksta.
Kai esate situacijos viduje, matote tik vieną medalio pusę: kokie jūsų tėvai kaprizingi, bjaurūs, kiek nepatogumų jie sudaro... Pasistenkite įsivaizduoti save jų vietoje ir pamatysite, kad jiems labai blogai.
„Gyvenimas eina į pabaigą. Jie bijo ligų, savo neįgalumo, nuobodulio, nereikalingumo, ir, galų gale, mirties. Kiek pastangų jiems reikia vien pakilti iš lovos ryte, nudirbti įprastus darbus, kurie anksčiau, jaunystėje, ėjosi lengvai ir paprastai. O ypač juos slegia suvokimas, kad geriau nebebus, bus tik blogiau.“
2. Kontroliuokite situaciją.
Turite pagyvenusus tėvus ir bendravimas su jais, jų elgesys jus erzina? Žinoma, nelengva susitaikyti su tuo, kokiais jie tapo. Juk jūs juos prisimenate visiškai kitokius! Reiškia, atėjo laikas patiems kontroliuoti situaciją. Kaip tai padaryti?
Nepastebimai pakeiskite santykių vektorių: bendraudami su tėvais nustokite teisintis, aiškintis kaip vaikai. Tai ilgas ir sudėtingas procesas. Apsišarvuokite kantrybe ir pasitelkite humoro jausmą.
„Besijuokiantis pagyvenęs žmogus nepavojingas.
Juokaujant, net jei juokai ne visada vykę, galima sumažinti įtampą praktiškai bet kokioje situacijoje, kylančioje bendraujant su senstančiais tėvais“, - rašoma knygoje.
Perimkite bendravimo kontrolę į savo rankas palaipsniui, be spaudimo.
Į tėvų klausimus „Ką veikei?“ „Kur buvai?“ nebūtina atsakyti. Vietoj atsakymo pajuokaukite ar patys užduokite klausimą. Tai išmuša iš vėžių.
Nesivelkite į konfliktą su pagyvenusiais žmonėmis – tai beprasmiška. Net jei kalbama apie žmogaus saugumą ir sveikatą, nepateikite savo pretenzijų, ieškokite kitokio sprendimo būdo.
3. Nepriminkite tėvams skaudžių dalykų.
Pagyvenę žmonės vertina viską, kas gali nukreipti jų dėmesį nuo nemalonių fizinių pojūčių, neigiamų minčių ar išgyvenimų.
Todėl jei norite prablaškyti, pralinksminti savo pagyvenusius tėvus, nedovanokite jiems greitpuodžio, kavavirės, skalbyklės ir pan. Jums atrodo, kad tokia praktiška dovana suteiks jiems laimės? Klystate.
Jei iš tiesų norite nudžiuginti tėvus, dovanokite jiems savo laiką. Tik, žinoma, ne tuščią ir nuobodų. Dovanokite kokybišką, ryškų, įdomų, neįprastą laiką. Be to, kuo daugiau laiko leisite su savo tėvais, tuo ilgiau jie gyvens – tai patvirtinta tyrimais.
4. Priimkite juos tokius, kokie jie yra.
Yra tik vienas būdas pagerinti santykius su savo pagyvenusiais tėvais. Supraskite ir priimkite vieną paprastą faktą: nuo šiol jūsų santykiai bus tik tokie – sudėtingi ir prieštaringi.
Suteikite savo tėvams galimybę būti tokiais, kokie yra. Gerbkite jų pasirinkimus, nors jie jums ir atrodo vaikiški. Pildykite jų kvailokus prašymus. Išklausykite jų idėjas.
5. Įsivaizduokite save jų vietoje.
Visi mes anksčiau ar vėliau pasensime. Kai kas net ir būdamas jaunas jaučiasi senas. Pagyvenę giminaičiai atsidūrė arčiausiai paskutinės gyvenimo stotelės. Jūs ten taip pat pakliūsite – tai tik laiko klausimas.
Todėl pasistenkite įžvelgti savo tėvuose save. Juk jūs taip pat kažkada atsidursite jų vietoje. Galvoti apie tai baisu, bet su laiku ši mintis suteiks palengvėjimą.
Atminkite: bendravimas su pagyvenusiais tėvais tam tikra prasme yra bendravimas su savimi, atjauta ir meilė jiems – tai meilė sau senatvėje.
6. Atleiskite.
Kiekvieną dieną pradėkite nuo švaraus lapo. Nesineškite vakarykščių nuoskaudų į naują dieną. Nepamirškite kad tėvai yra patys artimiausi žmonės. Nevilkite negatyvo ant kupros, pamirškite nemalonias smulkmenas.
Nesiginčykite su pagyvenusiais giminaičiais. Naują dieną ir savo tėvus pasitikite su šypsena.
7. Nekaltinkite savęs.
„Kažką praleidau“ – tokia mintis ateina daugumai vidutinio amžiaus žmonių, kai jie mąsto apie santykius su tėvais.
„Bet kalti ne mes. Kaltas laikas, – sako A. Galickis. – Atvirkštinis procesas, senėjimo procesas visada slegia. Pamenate anekdotą?
Pesimistas sako, kad blogiau būti negali, o optimistas tvirtina – ką tu, žinoma, kad gali! Štai kas vyksta mūsų akyse.”
Bet mes nekalti dėl to, kad mūsų artimieji sensta.
8. Nesitikėkite malonaus bendravimo.
Bendravimas su vyresnio amžiaus žmogumi reikalauja patirties ir žinių. Ypač su kai kuriais jų sunku bendrauti tik dviese. Prieš pokalbį nusiteikite, kad tai nebus lengva. Nelaukite malonumo iš tokio pokalbio – tada neteks nusivilti.
„Kai ateinu į užsiėmimus su savo globotiniais, aš žinau, kad nuovargis nebus susijęs su laiku. Su kai kuriais jų galiu pavargti per 10 sekundžių. Bet esu tam pasiruošęs. Aš suprantu, kodėl mane erzina, kas man sukelia pyktį.
Atminkite – sau pagyvenę žmonės atrodo niekam vertais sutvėrimais. Ir tai, kad jais domitės, jiems tikra dovana“ – rašo A. Galickis.
9. Rodykite nuoširdų susidomėjimą.
„Kartą viena iš mano mokinių, jai daugiau nei 90 m., ir ji labai pesimistiška moteris, neatėjo į pamoką. Aš jai paskambinau pasiteirauti, kas nutiko.
Ji buvo sukrėsta: „Jūs man skambinate?! Tuoj ateisiu.“ Ji nustebo, kad kažkam yra reikalinga, kad kažkas ją prisimena“, – pasakoja A. Galickis.
Pagyvenusiems žmonėms sunku patikėti, kad jie yra reikalingi. Daugumai sunku žiūrėti į save veidrodyje, retas sau patinka. Jei parodysite, kad jais domitės, tai sustiprins jūsų santykius.
10. Ištyrinėkite „technines“ savo pagyvenusių tėvų charakteristikas.
Pasak A. Galickio, mes susierziname pagyvenusių žmonių akivaizdoje, nes nesuprantame vieno paprasto fakto: šalia mūsų esantis žmogus – kitoks.
Jis prastai mato, neprigirdi, jam sunku vaikščioti, jau nekalbant apie vidinius išgyvenimus. Jis tik atrodo kaip mes, o laikas jam eina kitaip.
„Supraskite, seni žmonės gyvena kitoje koordinačių sistemoje“, – sako A. Galickis.
