1. Atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas.
Mes dažnai nesusimąstome, jog tokį gyvenimą, kurį turime šiuo metu, didžiąją dalimi sukūrėme patys. Kad ir kaip būtų skaudu įsisąmoninti, bet tik mes patys atsakingi už tai, ką turime dabar. Turime gerai pažvelgti, įsižiūrėti į savo gyvenimą, pamatyti jo gerąsias ir blogąsias puses, ir pasakyti sau, jog tai didele dalimi yra mūsų kūrinys. Žinoma, gyvenime pasitaiko aplinkybių, įvairių nelaimių, kurių negalime kontroliuoti. Bet net ir po skaudžiausių gyvenimo sukrėtimų, mes turime galimybę atsitiesti. Ir tik mes patys, tomis pačiomis savo „rankomis“, galime viską sukurti arba viską sugriauti.
2. Supratimas, jog pinigai nėra tikroji mūsų laimė ir galia.
Dažnai gyvenime kaip išprotėję, visais įmanomais būdais, stengiamės uždirbti kuo daugiau ir daugiau pinigų. Ir tik po daugelio metų suprantame, kad laimės taip ir neturėjome ir kažką darėme ne taip. Nesakau, kad galima gyventi be pinigų, jie yra reikalingi. Bet labai dažnai mes pervertiname pinigų galimybes, ir pinigus tapatiname su laime. Pinigai ir laimė yra du skirtingi dalykai. Būti labai turtingam, dar nereiškia būti labai laimingam.
3. Nuoširdumas.
Pastebėjau, kad dauguma mūsų labai vertina nuoširdumą, kaip labai žavinčią ir gerą savybę, bet patys, deja, bijome būti nuoširdžiais. Slepiamės po kaukėmis, nes bijome būti sužeisti. Užsidedame ne vieną ir ne vieną kaukę, nes bijome atrodyti nesuprasti. Bet tik nuoširdumas skatina nuoširdumą, kaip tiesa skatina tiesą ar melas – melą.
4. „Taisyklės“ – „Akis už akį“ atsisakymas.
Šioje žemėje, būdami vieno kraujo broliai, dažnai vienas su kitu elgiamės kaip pikti žvėrys. Ne visada susimąstome, jog kiekvienas iš mūsų jaučia tą patį liūdesį, neviltį, skausmą ar gėdą. Kiekvienas iš mūsų turime tą pačią širdį ir tuos pačius jausmus. Žinoma, dažnai mūsų gyvenime pasitaiko mums nesuprantamų ir mus piktinančių žmonių. Bet kai mums kas nors iškrečia kokią „kiaulystę“ ir nesmagiai su mumis pasielgia, mintyse padėkokime ir atleiskime jam už tai.
Kaip yra sakoma, „Jis nežino, ką daro“. Ne kartą įsitikinau, kad dažnai atžagariai ir kitaip nemaloniai besielgiantys žmonės per savo gyvenimą yra patyrę labai daug skaudžių išgyvenimų, tokių, apie kuriuos mes net neįsivaizduojame. Žinoma, tai ne priežastis su kitais elgtis blogai, bet niekada neskubėkime teisti! Jei mums tektų patirti tai, ką patyrė šie žmonės, mes galbūt taip pat taptume tokiais pat nemaloniai besielgiančiais žmonėmis.
5. Nepastovumo įsisąmoninimas.
Deja, kad ir kaip kartais būtų nemalonu pripažinti, nieko nėra amžino. Gyvenime viskas nuolat keičiasi, mes nežinome, kad nutiks rytoj ar poryt. Nebūna ir nebus visada idealaus mūsų gyvenimo, nebūna amžinai visiškai idealių santykių, nėra ir amžinai šalia mūsų esančių žmonių. Bet kuomet tikrai įsisąmonini gyvenimo nepastovumą, nuoširdžiai jį priimi, tada gyventi pasidaro paprasta ir lengva. Tik tai jokiu būdu nereiškia, jog į gyvenimą turime žvelgti su baime ar nepasitikėjimu. Tiesiog turime priimti gyvenimo įvairumą. Gyvenimas yra nuostabus toks, koks jis yra.
6. Pagarba gamtai ir mus supančiai aplinkai.
Labai džiugu, kad vis daugiau žmonių nuoširdžiai rūpinasi mus supančia aplinka. Rūšiuojamos šiukšlės, globojami benamiai gyvūnai, sodinami medžiai, organizuojamos aplinkos tvarkymo akcijos. Galime tuo didžiuotis ir džiaugtis. Niekada nesustokime to darę, nes Žemė, mus supanti gamta, – tai mūsų namai ir tikrosios ištakos.
7. Laimės atidėliojimo atsisakymas.
Mes vis laukiame laiko, kai galėsime būti laimingais. Galvojame „Kai pakeisiu darbą, jau tikrai būsiu laimingas“, „Kai baigsiu statyti namą, galėsiu būti laimingas“, „Kai užauginsiu vaikus, tada būsiu laimingas“. Bet nesuprantame, kad tas „Kai…“ gali niekada ir neateiti, o laimės taip ir nebūsime patyrę. Būkime laimingi šiandien – šią akimirką!
8. Tikėjimas.
Vis daugiau mokslinių straipsnių įrodo tikėjimo naudą žmogui. Tiksliai nežinoma kodėl, bet tikintys žmonės dažniau pasižymi geresne sveikata, yra optimistiškesni, lengviau įveikiantys įvairius sunkumus bei jaučiantys didesnę gyvenimo pilnatvę.
9. Perdėtos konkurencijos ir lyginimosi su kitais atsisakymas.
Mes dažnai stengiamės lygintis su kitais, būti geresniais už kitus. Varžomės dėl pasiekimų asmeniniame gyvenime ar turimų daiktų. Bet nesuprantame, jog niekada neaplenksime kitų. Visada atsiras vienoje ar kitoje srityje geresnių už mus, turinčių daugiau. Žinoma, sveika konkurencija pasauliui atneša didelę pažangą, bet šiais laikais konkurencija per daug agresyvi. Gyventi lengva ne tada, kai konkuruoji, o tada, kai stengiesi padėti vienas kitam ir būni darnia komanda.
10. Dalinimasis ir pagalba kitiems.
„Daryti gera ir dalintis su kitais geru“ – tai žodžiai, kuriuos reikėtų kuo dažniau prisiminti. Padėti vienas kitam – tai mūsų pareiga. Juk nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvensime ir kokį pasaulį sukursime. Jei esame nepatenkinti dabartiniu pasauliu, keiskime jį, darydami gerą. Jei esame nepatenkinti šalimai esančiais žmonėmis, keiskime juos, darydami gerą. Ir nesakykite, kad „vienas – lauke ne karys“…
Paguosti susikrimtusį bendradarbį, duoti kelis skatikus vargstančiam, priimti po skėčiu sušlapusį praeivį, nupirkti mezginių iš vargstančios močiutės, išpildyti nepažįstamo, vargą patiriančio, vaiko svajonę, nuoširdžiai nusišypsoti ir padėkoti pavargusiai padavėjai – tai yra paprasti maži dalykai, kurie mus supantį pasaulį daro truputėlį truputėlį geresniu. Kodėl verta daryti gera? Nes – „Kai gerą sėji, tai gerą ir pjauni“.