Lelijų giminaitės

Viendienės – lelijinių (Liliaceae) šeimos gentis. Jai priskiriamos 20-26 rūšys. Dauguma kilusios iš Kinijos, Japonijos ir kitų Rytų Azijos šalių. Europoje viendienės minimos taip pat seniai, nes Viduržemio jūros pakrantėse auga geltonoji viendienė (H. flava). Europos soduose šias gėles pradėta sodinti XVI a. Lietuvoje auginta rusvoji (H. fulva) ir citrininė (H. citrina).

Vienos nereikliausių gėlių

*Viendienės gerai jaučiasi saulėtose vietose, pakenčia paunksmę. Visiškame pavėsyje, po medžiais, jos būna ne tokios dekoratyvios, pašviesėja lapų spalva, mažiau žydi. Blogai auga ir labai sausose, smėlėtose dirvose bei stipraus vėjo perpučiamose vietose. Vėjas aplaužo žydinčių aukštesnių veislių žiedynkočius.

*Nors dirvai nėra reiklios, gražiausios užauga derlingame, giliai įdirbtame priesmėlyje ar priemolyje.

*Kad viendienės visąlaik būtų gražios, dirva turi būti kiek drėgna. Laistomos dažniausiai tik per sausras, vengiant apipilti lapus ir žiedpumpurius.

*Kasmet pavasarį patręškite azoto trąšomis arba mėšlu, o peržydėjusias – kalio bei fosforo trąšomis.

*Palankiausia temperatūra viendienėms augti ir žydėti – 20-25° C.

*Džiūstančius apatinius lapus ir nužydėjusius žiedus išskinkite.

*Prieš žiemą galite pamulčiuoti: užpilkite 5 cm durpių ar komposto.

*Vienadienės žiemoja nepridengtos.

Viendienes tinka sodinti visur: prie krūmų, baseinėlių, mišriose gėlių lysvėse. Prasiskleidus 1-2 žiedams žiedyne, jas galima skinti ir puokštėms. Želdynuose smulkesnės veislės sodinamos po kelis augalus 40-60 cm atstumais, stambiosios – kas 80-100 cm.

Lietuvos gėlių darželiuose viendienės auginamos nuo seno. Iš prigimties nelepios, atsparios ligoms, jos išlaikė metų išbandymus. Paskutiniais dešimtmečiais, be tradicinių geltonų ir rusvai oranžinių, vis dažniau sodinamos įvairiausių spalvų ir atspalvių (nėra tik mėlynų) hibridinės veislės.

Persodinimas ir kerų dalijimas

*Persodinti viendienes galima tiek pavasarį, tiek vasaros pabaigoje–rudens pradžioje. Pastebėta, kad persodintos pavasarį, jos kitais metais vešliau auga ir žydi. Rudenėjant šias gėles reikėtų spėti persodinti iki rugsėjo vidurio, kad iki šalčių susiformuotų ir paūgėtų šaknys.

*Nepersodintos viendienės gali augti 10 ir daugiau metų. Persodinti jas patartina maždaug kas 5-7 metai. Kartu padalijami kerai – tai paprasčiausias dauginimo būdas.

*Labai senus, susiraizgiusiomis šaknimis augalus padžiovinkite pavėsyje (ne ilgiau kaip 1 parą). Nukratykite žemę ir mėginkite rankomis atsargiai išardyti šaknų rezginį. Jei to padaryti nepavyksta, tenka griebtis peilio, tačiau tuomet dalis augalėlių gali likti sužalota. Iš penkiamečio kero galite paruošti 20-25 naujus sodinukus, kurie sužydės kitais metais. Labai ilgas augalėlių šaknis patrumpinkite 1/3, nupjaukite ilgus lapus (1 pav.).

*Žemę perkaskite iki 20-30 cm gylio, patręškite, į 1 m² išberdami 100 g kompleksinių mineralinių trąšų.

*Iškaskite 30 cm gylio duobutes. Jų viduryje supilkite kauburėlius žemių, ant kurių paskleiskite šaknis ir užberkite žemėmis. Lapų pamatai turi likti dirvos paviršiuje arba juos užberkite ne storesniu kaip 2-3 cm žemės sluoksniu (2 pav.).

*Persodintas viendienes gausiai laistykite. Svarbu, kad joms 2-3 savaites netrūktų vandens. Vėliau laistykite saikingai.