Cheminės medžiagos ir jų poveikis

Kiekviena namuose naudojama švaros priemonė sudaryta iš įvairių cheminių medžiagų, kurios daugiau ar mažiau neigiamai veikia mūsų organizmą, o patekusios į aplinką – visą gyvąją gamtą. Ir nors „švariklių“ sudėtis, priklausomai nuo paskirties, gali būti labai „spalvinga“, atpažinti pagrindinius komponentus, juos įvertinti ir atsirinkti yra įmanoma kiekvienam pirkėjui.

Visuose buitinės chemijos preparatuose aptinkamos paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM), etiketėje nurodomos kaip anijoninės, nejoninės, katijoninės ar amfoterinės, kurių funkcija – atskirti nuo paviršiaus nešvarumus. Ir nors vienos šių medžiagų lengvai suskyla valymo įrenginiuose ir gamtoje (riebiosios rūgštys, alkoholetoksilatai), dalis yra ilgai išliekančios ir toksiškos (amonio druskos ar alkilfenoletoksilatai, kurie organizme „atpažįstami“ kaip hormonai ir sukelia organizmo disbalansą).

Kad skalbimo priemonė ar baliklis taptų efektyvūs žemoje temperatūroje, į juos dedami aktyvinantys komponentai EDTA (etilendiamintetraacetatas), NTA (nitrilotriacetatas), kurių šalutinis poveikis itin žalingas. Šios, kaip ir kitos aplinkoje neskylančios, medžiagos (chloro junginiai, kai kurios PAM, EDTA, NTA, kvapai, dažikliai, triklozanas) ne tik dirgina odą, akių gleivinę, bet ir kaupiasi gyvūnų riebaliniame audinyje, o su maistu patenka ir į žmogaus organizmą.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad EDTA padidina apsigimimų tikimybę, o NTA sukelia onkologinius pakitimus.

Anijoninės PAM: Naudojami visuose plovikliuose. Skalbimo milteliuose jų gali būti iki 13–15 proc. Nejoninės PAM: Mažai putojančios medžiagos, naudojamos plovikliams, skirtiems automatinėms plovimo ar skalbimo mašinoms. Šiai grupei priskiriami alikilfenoliniai etoksilatai suskyla į kenksmingus organinius junginius, todėl kai kurie iš jų draudžiami naudoti plovikliuose. Amfoterinės PAM: Naudojami švelniems plovikliams ar skirtiems skalbti rankomis, kadangi pasižymi mažu toksiškumu, silpnu dirginančiu poveikiu, turi baktericidinių, antistatinių savybių. Katijoninės PAM: Dauguma yra biologiškai skaidomos. Naudojamos minkštikliuose.

Balikliai

Į skalbimo priemones, baliklius ir dėmių valiklius dedamos balinančios medžiagos, kurių tik dalis (per-karbonatai, per-acto rūgštys, vandenilio peroksidas) suskyla į nekenksmingus aplinkai junginius, tačiau itin efektyvūs chloro balikliai, kaip ir optiniai balikliai, paryškinantys šviesių spalvų audinius, yra toksiški visam gyvajam pasauliui. Jie gali dirginti odą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, sukelti niežulį, paraudimus, prarijus, pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžinius susirgimus.

Chloro junginiai greitai reaguoja su kitomis medžiagomis, sudarydami labai nuodingus chlororganinius junginius, tokius kaip chloroformas. Šie junginiai yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau ir migruoja aplinkoje. Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje.

Su maistu patenka ir į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną gali būti perduodami ateinančioms kartoms. Jie yra labai toksiški, gali sukelti reprodukcinius sutrikimus, moterų nevaisingumą, silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, kepenis, inkstus ir kitus organus, gali sukelti vėžį.

Minkštikliai

Kietas vanduo ir metalo jonai mažina plovimo efektyvumą, taigi, kad pH vandenyje būtų stabilizuotas į įvairius skalbiklius, dedami vandens minkštikliai (fosfatai, fosfonatai, polikarboksilatai, ceolitai). Fosfatai yra itin žalingi, nes kartu su nuotekomis patekę į vandens telkinius, sukelia dumblių augimą, dar vadinamą „vandens žydėjimu“.

Skylantys dumbliai sunaudoja daug deguonies, dėl kurio trūkumo dūsta žuvys, išsiskiria nemalonus puvimo kvapas. Fosfonatai sutrikdo gyvūnų mitybą, dėl jų toksiško poveikio nukenčia visa ekosistema. Minkštiklių dalelės ilgai užsilieka audinyje ir išsiskirdamos į aplinką patenka į organizmą. Šios medžiagos sukelia nuovargį, galvos skausmą, išbėrimus, apsunkina kvėpavimą, sutrikdo koncentraciją ir t. t.

Kvapiosios medžiagos

Kaip teigia cheminių medžiagų ekspertai, dauguma švaros priemonėse naudojamų kvapų yra žalingi sveikatai. Buitinės chemijos rinkoje aromatų paletei sukurti naudojama per 5 tūkst. medžiagų, tačiau kvapieji komponentai ant pakuotės paprastai nėra nurodomi – tai nepatentuojama gamintojo paslaptis, kurioje glūdi užslėptas pavojus, sukeliantis vėžinius susirgimus ar centrinės nervų sistemos sutrikimus.

Alergizuojantis poveikis

Daugelis buitinės chemijos priemonių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis, kurios pasireiškia ūmia sloga, akių ir odos perštėjimu, paraudimu, išbėrimu. Įvairūs plovikliai, šveitikliai, skalbimo milteliai dėl jų sudėtyje esančių alergenų sukelia paviršinius lėtinius odos uždegimus.

Tad žmonės su jautresne oda turi ypatingai kruopščiai rinktis švaros priemones, patartina skystas, nes birios sausina odą, yra lengvai įkvepiamos, tad gali tapti niežulio priežastimi, sukelti čiaudulį ar dirginti kvėpavimo takus.

Natūralumo beieškant

Lyg pro lupą patyrinėjus skalbiklio ar kitokios priemonės turinį, norisi jo daugiau niekada nesidėti į prekių krepšelį, sugrįžti prie seniai (ir visai nepelnytai) pamirštų liaudiškų priemonių, tarsi tai senei prie sukiužusios geldos. Juk kiekviena patyrusi namų šeimininkė puikiai žino, kad šveičiamosiomis savybėmis pasižymi valgomoji druska, balinimo problemą išsprendžia citrinos rūgštis.

Maistinė soda neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, minkština audinius ir vandenį, valo nešvarumus nuo įvairių paviršių. Stiklinius ir keraminius paviršius galima išvalyti skiestu actu. Tačiau nejaugi tai vienintelė išeitis, kurią mums gali pasiūlyti pasiekimų ir modernių technologijų amžius?

Išeities „ženklai“

Dėmesys gyvenimo kokybei ir aplinkosaugai nulėmė svarbius pokyčius ne tik buitinės, bet ir apskritai visos chemijos pramonėje. ES reikalavimai ir vadinamųjų „geriausių gamybos būdų“ įdiegimas lėmė kenksmingų medžiagų naudojimo apribojimus ir jų pakaitalų paieškas, pavyzdžiui, balinimą chloru pakeičiant balinimu deguonimi, vandenilio peroksidu arba vietoje kai kurių PAM naudojant fermentus, kurie efektyviai šalina dėmes iš audinių ir lengvai skyla aplinkoje.

Pasaulyje vis populiaresnis tampa produkcijos ženklinimas ekologiniais ženklais. Į rinką kelią skinasi Šiaurės šalių tarybos sukurtas „Gulbės“, Vokietijos „Mėlynojo angelo“, Lietuvos „Vandens lelijos“ ir Europos Sąjungos „Gėlės“ ekologiniai ženklai. Tai vienas patraukliausių savo sveikata ir aplinka besirūpinančio piliečio pasirinkimų, nes produkto kokybe, efektyvumu ir ekologiškumu jau pasirūpino gamintojas.

„Gėlės“ ženklas garantuoja, kad gaminyje nebus toksiškų, pavojingų aplinkai, kancerogeninių, mutageninių bei patvarių ir organizmuose besikaupiančių medžiagų, kad gaminys bus saugus vartotojui, pasižymės sumažintu poveikiu vandens ekosistemoms, o jam įpakuoti sunaudojama mažiausia įmanoma pakuotė.

Be abejonės, patikimos produkcijos galite rasti ir tarp ekoženklais nepažymėtų prekių. Ekologiškas produktas ne visada yra natūralus. Visada reikia skaityti etiketes, kuriose pateikta daug naudingos informacijos: apie gaminio sudedamąsias dalis, gamintojo perspėjimus ir patarimus, susisiekimo su gamintojais galimybes.

Ekoženklu „Gėlė“ pažymėtų buitinės chemijos priemonių ekologiškumo standartai:

Lakiųjų organinių junginių kiekis – ne didesnis kaip 10 proc.;

Naudojami dažikliai negali kelti rizikos aplinkai;

Odą ir kvėpavimo takus dirginančių medžiagų negali būti daugiau kaip 0,1 proc.;

Visi naudojami kvapai turi būti gaminami ir naudojami pagal Tarptautinės kvapų asociacijos nustatytus principus;

Negalima naudoti nitritų ir policiklinių muskuso junginių kaip kvapiųjų medžiagų;

Ribojami fosforo junginiai (langų valikliuose jų išvis negali būti);

Nenaudojamos alkilfenoletoksilatų grupei priklausančios PAM, EDTA, NTA, visiškai nesuyrančios amonio druskos;

Naudojamos tik lengvai gamtoje skylančios PAM;

Visuomet nurodomas tikslus dozavimas.