Masyviausias pasaulyje
Šis medis turi nepaprastai storą kamieną: skersmuo – 9–12 m, apimtis iki 28 m. Baobabas dažniausiai būna 12–19 m aukščio. Retai kada pasitaiko aukštesnių nei 25 m, tačiau Gineso rekordų knygoje 1991-aisiais užfiksuotas baobabas, siekęs 54,5 m.
Jis auga lėtai, nes Afrikos savanose iškrinta nedaug kritulių. Manoma, kad kai kuriems baobabams tūkstančiai metų. Tačiau šių spėjimų patikrinti neįmanoma, nes šie medžiai neturi metinių rievių. Jų amžių galima nustatyti tik naudojant radioaktyviosios anglies metodą.
Šaknimis į viršų?
Baobabas būna be lapų 9 mėnesius per metus, todėl pažiūrėjus atrodo, kad auga šaknimis į viršų. Anot vienos Afrikos legendos, šis medis iš pradžių augo dieviškame sode, tačiau užrūstino Dievą savo įnoriais. Vieną dieną išvydęs aukštą palmę, baobabas užsimanė būti už ją aukštesnis.
Kitą dieną pamatė medį, apsipylusį gražiais dideliais žiedais, ir pradėjo Dievo maldauti tokių pačių. Trečią dieną pastebėjo figmedį ir užsigeidė didelių sultingų vaisių. Kūrėjui atsibodo pildyti jo norus, todėl išrovė baobabą, išmetė iš dieviškojo sodo ir įkišo į žemę apvertęs šaknimis į viršų, kad užsičiauptų.
Įdomu tai, kad mažas baobabas savo forma visiškai nepanašus į didelį. Afrikiečiai tiki, kad šis medis turi stebuklingų galių. Jis užauga iškart didelis, paskui pasenęs garsiai griūva visu ūgiu žemyn ir išnyksta. Pasenęs medis supūva iš vidaus, tuomet nuvirsta, o jo mediena suyra į pūzrus ir plaušus, todėl atrodo, kad paprasčiausiai dingsta.
Nepaprastai gyvybingas
Baobabo gyvybinės jėgos stulbina. Jeigu nuo kamieno nulupama žievė, jis nenudžiūva, kaip kiti medžiai, o užsiaugina naują sluoksnį. Baobabas nežūva net nuverstas ant žemės. Jeigu bent viena jo šakelė liečia žemę, ir toliau auga gulėdamas, žydi bei veda vaisius. Baobabas gali būti sudegintas arba nupjautos jo šaknys, tačiau geba atželti iš vienos šaknies ataugėlės ir toliau augti.
Prašom užeiti vidun
Baobabo mediena porėta tarsi kempinė, prisitaikiusi sugerti ir išlaikyti vandenį, kurio gauna tik lietinguoju sezonu. Storame kamiene neretai susidaro didžiulių drevių, kurias vietiniai išnaudoja išties originaliai. Anglų keliautojas D. Livingston’as rašė, kaip didžiulėje nudžiūvusio baobabo drevėje miegojo 20 žmonių.
Beždžionių duonmedis
Baobabo vaisiai primena pailgus apie 30 cm ilgio moliūgus. Nors jų paviršius sumedėjęs ir apaugęs plaušais, po apvalkalais esantis balsvas minkštimas, primenantis birią duoną, – puikaus skonio. Jis rūgštokas ir labai maistingas. Be to, jame gausu vitamino C, o kalcio daugiau nei karvių piene. Maistine verte baobabo vaisiai prilygsta veršienai ir lengvai įsisavinami. Juos mėgsta ne tik žmonės, bet ir beždžionės, todėl šis Afrikos milžinas neretai vadinamas „beždžionių duonmedžiu“.
Gali būti vartojamos visos medžio dalys. Išdžiūvusias vaisių luobeles žmonės kartais naudoja vietoj indų. Baobabų inksto formos sėklas galima valgyti kaip riešutus, spausti iš jų aliejų arba paskrudinti, sumalti ir virti kavą. Trintos žievės pakeičia druską ir pipirus.
Deginamų vaisių dūmai atbaido uodus ir kitus vabzdžius, o iš pelenų gaminamas muilas. Sudegintų žievių pelenai – veiksmingas vaistas nuo peršalimo, viduriavimo, karštligės, širdies ligų, dantų skausmo ar vabzdžių įgėlimų.
Baobabų jauni ūgliai valgomi lyg smidrai, o lapai naudojami salotoms. Raudonomis sultimis, kurios teka iš šaknų, afrikiečiai dažosi veidus. Iš žievių išgaunamas grubus pluoštas, iš kurio gaminamos virvės, krepšiai, tinklai, kilimai, popierius ar drabužiai.
Įdomu
Augalo lotyniškame pavadinime Adansonia įamžinta prancūzų keliautojo ir gamtininko Michel’io Adanson’o pavardė. 1750 m. jis pirmasis aprašė baobabą.
Pavadinimas „baobabas“ greičiausiai kilęs iš arabų kalbos žodžio bu hubab, kuris reiškia vaisių su daug sėklų.
Kai kurių baobabo rūšių kamienai primena butelius.
2008 m. Europos Sąjunga įtraukė šio medžio vaisius į maistui vartoti tinkamų produktų sąrašą.
Afrikiečiai tiki, kad atsigėrę vandens, kuriame buvo mirkomos baobabo sėklos, išvengs krokodilų atakos.
Tanzanijoje iš baobabų vaisių ir cukrinių runkelių gaminamas alus.
Iš šių medžių žiedadulkių gaminami klijai.
Baobabas laikomas Madagaskaro nacionaliniu medžiu. Jis pavaizduotas ir Senegalo herbe.
Šis medis pražysta naktį, žiedus apdulkina šikšnosparniai.
Sudane seni baobabai naudojami kaip vandens saugyklos. Po lietaus jų mediena būna prisigėrusi vandens, jo gali būti iki 120 000 l. Deja kartais šiuos medžius nulaužia ir išėda drambliai, kad numalšintų troškulį.
Dėl įdomių, kabančių vaisių baobabas kartais vadinamas „pastipusių žiurkių medžiu“.
A. Egziuperi’o „Mažajame prince“ baobabas minimas kaip medis, galintis suskaldyti mažą planetą į gabalus.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
