Rudeninių lapų nauda
Šiaulių universiteto Aplinkotyros ir fizikos katedros docentė Rita Mikaliūnaitė patvirtina, kad iš rudenį nukritusių medžių lapų pagamintas kompostas ne tik praturtina dirvožemį humusu ir maistingomis augalams medžiagomis, taip pat pagerina jo struktūrą - būna puresnis bei padidina dirvožemio derlingumą. Tačiau siekiant iš lapų išgauti maksimalią naudą, būtina laikytis pagrindinių lapų kompostavimo principų.
Rudeninių lapų kompostavimas
Anot Šiaulių universiteto Aplinkotyros ir fizikos katedros docentės Ritos Mikaliūnaitės, norint sėkmingai sukompostuoti lapus, būtina juos sluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis.
„Kompostuojant lapus ir kitus augalus, būtina išlaikyti anglies ir azoto medžiagų santykį. Turėtų būti azoto – 1 dalis, o anglies iki 30. Nukritusiuose lapuose šių medžiagų santykis yra 1:50, tad sluoksniuojant lapus reiktų pridėti medžiagų, kuriose yra azoto, ypač tinka organinės trąšos, kaip mėšlas. Augalinės kilmės medžiagos turėtų sudaryti iki 70 proc. į kompostą dedamų medžiagų, apie 20 proc. reiktų dėti organinių trąšų ir apie 10 proc. – dirvos. Galima dirvos padidinti iki vieno trečdalio nuo viso būsimo komposto dalies (reikia atminti, kad sukrauta augalinių atliekų krūva kompostavimui sumažės per ½-1/3 iki kompostas susiskaidys joje)", – teigia Rita Mikaliūnaitė.
Specialistės teigimu, jei nėra galimybės dėti organinių trąšų, tuomet jas galima pakeisti jau subrendusiu kompostu. Rudenį sukrautą kompostavimui atliekų krūvą, kitų metų vasaros pradžioje reiktų perkasti, kad paskatinti skaidymąsi joje. Tokiu būdu kompostuojant lapus, subrendusį kompostą galima bus naudoti kitais metai rudenį.
R. Mikaliūnaitė perspėja, kad prieš pilant lapus į kompostinę, į dugną reikia įdėti sluoksnį susmulkintų šakelių, ar net paprasčiausio kartono, kad pagerinti krūvos aeraciją. Taip pat būtų gerai kompostuojamus lapus sumaišyti su pridedamais priedais prieš dedant juos į kompostinę", – teigia Rita Mikaliūnaitė.
