Nemalonios pavasario staigmenos: kaip apsaugoti augalus nuo šalnų

Visai netikėtai šiemet ir vėl apsilankėme brolių E. ir R. Vrublevskių medelyne. O apsilankę ir įdomybių pasidairėme. Šiltnamyje kaip tik žydėjo persikai, o kieme pirmuosius lapelius skleidė įspūdingas lazdynas. Du stabtelėjimai, verti dėmesio. Juolab kad sodininkas Romas Vrublevskis negailėjo patarimų ir patirtimi dalijosi kuo atviriausiai.

Persikų auginimas šiltnamyje

Bijo šalčio

Anot sodininko R. Vrublevskio, persikai mažiau nei abrikosai ištvermingi žiemą, ypač jautrūs ir šaltiems vėjams, kurie nugairina šakeles, kamienus ir taip išdžiovina medelius. Dažnai šie vaismedžiai nukenčia ir nuo atodrėkių: kai žiemą kelias dienas laikosi teigiama temperatūra, augalai nubunda – išbrinksta jų pumpurai, pradeda sprogti.

Vėliau sugrįžę šalčiai nušaldo besiskleidžiančius pumpurus ir metūglius. Kita opi persikų auginimo problema – per didelė drėgmė sodinant žemesnėje vietoje arba nedrenuotoje dirvoje. Kai užmirksta šaknys, augalas suserga grybinėmis ligomis, tuomet ligų sukėlėjai užkemša vandens indus ir medelis pradeda džiūti, o po kiek laiko žūva.

Geriausia persikus sodinti pietinėje pastato pusėje prie sienos, nuo vėjų apsaugotoje užuovėjoje. Tinka sodinti vidiniame kieme ar vidinio pastato kampo pietų pusėje. Žiemą patartina persikų medelius (ir vainiką) aprišti keliais agrodangos sluoksniais arba eglišakėmis. O nuo drėgmės žiemą apsaugos laikinos priedangos iš polietileno plėvelės ar plastikinės dangos.

Po stogu – saugu

„Kad persikai tikrai kasmet derėtų, vaismedžiai nenušaltų, juos verta auginti šiltnamyje, – sako R. Vrublevskis, jau septynerius metus auginantis šiuos kaulavaisius po stogu. – Persikams auginti itin tinka stikliniai ir ne visiškai sandarūs šiltnamiai. Stoge išdužę ar išimti keli stiklai lems geresnį vėdinimąsi.“

Persikų vaismedžiams šiltnamis – puiki užuovėja, jų nenugairina vėjas ir nėra drėgmės pertekliaus. Nors žiemą sniegas neapdengia šaknų zonos, jie puikiausiai žiemoja, ištveria šalčius, kurie šiltnamyje gali būti 2–3 laipsniais mažesni nei lauke. Kadangi šiltnamyje oras sausas, persikų nereikia purkšti nuo ligų, o tai didelis privalumas.

Apie veisles

„Šiltamyje auginu latvišką persikų veislę ‘Maira’, ukrainietišką ‘Pamiat Ševčenko (Sevcenko)’ ir kanadietišką ‘Dorbin’, – pasakoja R. Vrublevskis. – Pastarosios veislės vaisiai nokdami labiau parausta, būna raudonesni nei ‘Maira’ ir ‘Pamiat Ševčenko’, yra tvirtesni, minkštimas sultingas, skanus, saldžiarūštis, tačiau vaisiai užauga mažesni negu minėtų veislių. Dera labai gausiai. ‘Maira’ ir ‘Pamiat Ševčenko’ sunokina stambius ir saldžius vaisius, jie visai sunokę būna minkštesni.“

R. Vrublevskio nuomone, šiltnamyje galima auginti visas persikų veisles, ypač ne tokias atsparias šalčiui, pavyzdžiui, ‘Harnas’, ‘Velvet’ ir kitas.

Auginimas ir priežiūra

Pasak R. Vrublevskio, persikų sodinukai šiltnamyje sodinami gana tankiai, kas 1 m vieną nuo kito. Laistomi, kai žemė išdžiūsta, kartą per savaitę vienam augalui po 12 l vandens, jokiu būdu negalima perlaistyti. Kadangi žemė derlinga, tręšiama labai mažai, tik vystantis užuomazgoms – kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio kiekiu. Vienam medeliui skiriama 30–50 g trąšų, o jas greičiau įsisavina laistant 0,2 proc. tirpalu. Negalima padauginti azoto trąšų, nes ūgliai intensyviai augs, mažai derės, o nesumedėję žiemą pašals.

Persikai pradeda derėti trečiaisiais metais. Kad medeliai nepramečiuotų, retinamos lazdyno riešuto dydžio užuomazgos, tarp vaisių paliekant kas 10–15 cm. Jei užuomazgų lieka per daug, persikai vienais metais labai gausiai dera, net lūžta šakos nuo derliaus, o kitais pramečiuoja, nes išeikvoja daug maisto medžiagų. Vaismedžiai atsigauna ir vėl sustiprėja tik po metų. Persikai nėra ilgaamžiai medžiai, jie dera 10–12 metų. Neretinant užuomazgų medeliai greičiau pasensta, seni pradeda leisti per daug sakų.

Būtina genėti

Persikai – patys augiausi vaismedžiai iš kaulavaisių, todėl juos būtina nuolat genėti. Šiltnamyje auginami vaismedžiai pasiekia net 3 m aukštį. Vėliau viršūnė trumpinama. Persikai vaisius nokina ant vienmečių šakų. Anksti pavasarį reikia išpjauti 1/3 derėjusių šakų (kad pakaktų šviesos ir gausiai derėtų), plonas šakeles prikirpti iki 1 pumpuro, o pieštuko storio – iki 2 pumpurų.

Iš dviejų pumpurų išauga jaunos šakelės, kurios dar po metų gausiai žydi ir dera. Genėjimas pavasarį skatina ataugimą, o genėjimas vasarą, po derliaus nuėmimo, – medėjimą. Laiku sumedėję persikų medeliai gerai žiemoja.

Lazdynų vėduoklė

R. Vrublevskis savo medelyne skiepija ir kuria įvairius nematytus augalų derinius.

Vienas jų – medelis iš paprastojo lazdyno ir raitytomis šakomis pasižyminčios jo veislės ‘Contorta’. Lazdyno „vėduoklės“ sukūrimo istorija labiausiai įdomi galbūt dėl to, kad ją norisi pakartoti.
Maždaug prieš 30 metų R. Vrublevskis iš sodininko mėgėjo mugėje nusipirko raudonlapį lazdyną. Pardavėjo pasiteiravo, kaip lazdynas padaugintas. Atsakymą išgirdo, jog iš sėklyčių, o kaip kitaip.

Pasodino kieme, kiekvieną pavasarį ir iki vasaros vidurio gėrėjosi spalvinga, ryškia lapija, bet augalas nederėjo. Kai derliaus nesulaukė penkioliktaisiais metais, sugalvojo jį papuošti – sukurti originalų vėduoklės formos augalą, įskiepijus dekoratyvųjį lazdyną ‘Contorta’. Paliko devynis raudonlapio lazdyno stiebus, kitus pašalino.

Anksti pavasarį į raudonlapio lazdyno stiebus skirtingame aukštyje (1,2–2,2 m) paprasto sudūrimo būdu įskiepijo pasirinktus ‘Contorta’ įskiepius. Skiepijimo vietas apgaubė polietileniniais maišeliais, kad neišgaruotų drėgmė ir nepakenktų šalnos.

Visi skiepai prigijo. Tuomet stiebus dviejose vietose skersai (skirtingame aukštyje) sutvirtino dviem lazdelėmis ir vienoje plokštumoje buvo sukomponuota puiki vėduoklė. Dabar nuo skiepijimo praėjo 15 metų, tad dviejų augalų kompozicija dar labiau paaugo ir pagražėjo. Tik raudonlapio lazdyno vienas stiebas nudžiūvo.

Kiekvieną kovą raitytasis lazdynas žydi geltonais svyrančiais žirginėliais, vasarą žaliuoja lapai, o rudenėjant, rugpjūčio–rugsėjo mėn., noksta riešutai. Jie kiek mažesni už įprastus lazdynų riešutus, bet taip pat skanūs, tik dera ne taip gausiai. ‘Contorta’ lajos forma netaisyklinga, visos šakos ir šakutės susisukusios. Žavi lazdynų vėduoklė itin įspūdinga vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstį pavasarį, kai nėra lapų ir augalo laja kaip ant delno.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!