Spalvos ir stiklas išlaisvino erdvę
Kauno senamiestyje esančių namų duris pravėrusiam šeimininkui pavyko prasmingai išnaudoti kiekvieną 48 kv. m ploto erdvės kampelį. Jis pasakojo, jog anksčiau čia buvo studija – gana didelė ir šviesi erdvė su langais priešpriešinėse sienose, su prieškambariu ir vonios kambariu.
Įsigijus šį būstą teko gerokai paplušėti ne tik darant buto plano projektą – reikėjo pakeisti vamzdyną, iš naujo kloti grindų perdangą, įrengti šildymą, iš išorės ir vidaus apšiltinti sienas. Sąlygų dideliems kambariams tokiame plote, žinia, nebuvo, todėl pagrindinę studijos erdvę pertvaromis padalijant į tris dalis daugiausia vietos skirta svetainei, likęs plotas atiteko miegamajam bei dirbtuvėms.
Kurdamas savo namus architektas nenorėjo prarasti erdvės, siekė juos užpildyti šviesa. Būtent todėl visuose kambariuose, be centrinio, įrengtas atskirų zonų apšvietimas, visų sienų apdailai pasirinktos šviesios spalvos: balta ir rusva.
Vienu tonu namų interjere suskambo šviesios medienos grindys ir kambarių pertvara su matiniu stiklu, kuris ribodamas erdves kartu praleidžia į kambarius pro langus patenkančią šviesą. Lygiai tokį patį efektą sukuria ir svetainę nuo prieškambario skiriančios skaidraus stiklo durys – namai virsta viena harmoninga erdve, kurią į atskiras zonas suskaido stiklas.
Puoselėjant indų filosofiją
Pravėrę laukujes buto duris atsiduriame prieš didoką veidrodį ant neaukštos komodos. Ant jos – Budos skulptūra su miniatiūriniu fontanėliu. Matyt, dabar pats metas išduoti, jog šių namų šeimininkas tiesiog įsimylėjęs Indiją, domisi jos kultūra ir filosofija. Pagal ją kiekvienuose namuose turi būti visi penki elementai: vanduo, oras, žemė, ugnis ir eteris – tik tuomet namai alsuos harmonija, teiks ramybę ir jaukumą jų gyventojams.
Vyras sako, kad jo namuose vanduo – tai minėtas fontanas, iš krano bėgantis vanduo, žemė – sienos, baldai, ugnis – žvakės, smilkalai, maistas, oras – gaivus, švarus namų kvapas, eteris – šviesi, neapkrauta ir meile užpildyta erdvė.
„Mane sužavėjo šio fontano grožis ir raminantis vandens čiurlenimas. Pradžioje norėjau jį pastatyti svetainėje, deja, vandens tėkmės garsas buvo per aštrus ausiai, todėl pastačiau prieškambaryje. Čia fontanas vos girdimas, tad sukuria raminantį ir atpalaiduojantį foną, o panorėjęs duris galiu uždaryti ir čiurlenimo visai nesigirdės“, – sako vyras.
Siauro prieškambario kamputyje netoli laukujų durų įsikūrė šeimininko darbo kabinetas: nedidelis stalas su kompiuteriu, šalia – aukšta spinta knygoms, drabužiams, įvairioms buitinėms reikmėms sudėti. Prie pat stiklinių durų į svetainę vietos atsirado net ir dviračiui.
Pagrindiniai baldai erdvioje svetainėje: baltos odos sofa ir ąžuolinis staliukas ant balto kilimo. Čia nėra nei sekcijų, nei fotelių, nei didelio valgomojo stalo, tik nedidukas pufas ir žemos lentynėlės prie itin dekoratyvios sienos prieš sofą – buto šeimininkas balto tinko sienoje apgalvotai atidengė autentiškų tamsiai raudonų plytų mūrą, taip suteikdamas svetainei išskirtinį akcentą.
Ant mažų lentynėlių prie šios sienos išsirikiavo mieli širdžiai mažmožiai, suvenyrai, primenantys keliones, draugus, žvakidės, smilkalinės.
Šioje sienoje gražiai atrodytų židinys, tačiau čia nėra nei jo, nei televizoriaus. Vyras šypsosi: „Daugelyje šeimų šeimos židinys – televizorius.“ Visi susėdę jį kruopščiai „kūrena“, deja, jis nesujungia šeimos, nesuvienija, o atvirkščiai – įsispoksojus į ekraną pamirštamas bet koks šeimos narių bendravimas. Šeimininkas sako, jog televizoriaus jam niekada netrūks, o į svečius užsukus draugams jis sugalvoja, kaip įdomiau leisti laiką.
Paveikslas – neutralus dekoro elementas
Vietoj televizoriaus tamsių plytų mūro properšą puošia ant šilko tapytas paveikslas, o kitą sieną – didelis tekstilės kūrinys, kurį architektas parsivežė iš Indijos – šokančių žmonių procesija, einanti gatve. „Indų meno kūriniuose niekada nevaizduojama kažkas konkretaus, kažkoks apibrėžtas objektas – jie yra neutralūs, nesukeliantys jokių išskirtinių emocijų, be ryškių kontrastų ir spalvų.
Indai tiki, kad paveikslas gali perduoti jį turintiems žmonėms autoriaus emocinę būseną ir tapti blogos nuotaikos, savijautos ir netgi rimtų negalavimų priežastimi. Todėl tokius paveikslus ant audinio paprastai kuria budistų vienuoliai, tapydami kantriai ir ilgai, ne vienus metus. Siužetai labai panašūs – dažniausiai kasdienio gyvenimo fragmentai.
Kūrinių apačioje visada vaizduojamas vanduo su lotosais – tai žmogaus gyvenimo simbolis, centre esanti žmonių procesija – šiandieninė realybė, viršuje pavaizduoti namai, kalnai, dangus – ateities kelias. Dar viena indų paveikslams būdinga savybė – visas piešinys įrėminamas dailiai dekoruotu tamsesniu kontūru. Indų paveikslai – neutrali interjero dekoro detalė, neprikaustanti dėmesio“, – pasakoja architektas.
Tarsi vienu įkvėpimu
Šalia aprašytos originalios sienos yra įėjimas į virtuvę – siaurą neilgą patalpą, kurios viename gale – durys į vonios kambarį, o kitame – jaukus šviesios medienos plokšte apkaltas kampelis su tokios pat spalvos baro staliuku ir dviem kėdėmis. Visos virtuvės spintelės, šaldytuvas, viryklė išsidėstė prie vienos sienos. Tarpas tarp viršutinių ir apatinių spintelių dengtas ne keraminėmis plytelėmis, kaip įprasta daugelyje namų, o matinio stiklo plokšte.
Tai dar vienas įžvalgus buto savininko sumanymas: stiklą lengva prižiūrėti, jis nesukuria konkrečios „dėmės“ akcento ir darniai atkartoja peršviečiamas kambarių pertvaras.
Virtuvėje langų nėra, tad šalia šviestuvo lubose po spintelėmis įrengtas darbo zonos apšvietimas. Jis nėra itin ryškus, tačiau skleidžiamos šviesos visai pakanka ruošiant valgį – virtuvė užsipildo maloniu jaukumu ir tampa savotišku svetainės tęsiniu.
Buto savininkui pavyko visą interjerą sukurti tarsi vienu įkvėpimu – vidinės ramybės ir harmonijos čia neišblaško ryškių spalvų daiktai, kontrastų žaismas, nuotaiką ir spalvinius akcentus sukuria smulkios detalės: namai kvėpuoja, vadinasi, yra gyvi!
