Medžiaga, pasiduodanti įgeidžiams

Lietuviškame interjere metalas siejamas su senas tradicijas lietuvių liaudies mene turinčia kalvyste. Kalvystė paplitusi nuo geležies amžiaus laikų, o itin daug meniškų šio amato pavyzdžių išliko iš XVII-XVIII amžių. Tai bažnyčių ir koplytstulpių kryžiai, medinių kryžių puošybos elementai, durų, skrynių ir baldų metalinės detalės.

Šiuolaikiniai kalviai tvirtina, kad nukaldinti įmanoma kone viską. Eksterjeruose populiariausi yra vartai, tvoros, laiptų turėklai. Interjerams iš juodųjų metalų gaminamos grotelės židiniams, baldai, gembės lentynoms, įvairios dekoratyvinės interjero detalės - gėlinės, žvakidės, laikikliai, stovai, pakabos ir kabliukai drabužiams, aksesuarai ir apyvokos daiktai. Galima nukalti ir netradicinių daiktų, kurie taps reikšmingu akcentu, tarkim, šviestuvą.

Konservatyvumas ir kaina

Tačiau gilios tradicijos konservatyvumas dažnai pakiša koją. Kalviai siūlo autorių darbų, tačiau juose dominuoja tradiciniai liaudiški motyvai - tuo galima įsitikinti ir per tradicines Kaziuko muges. Jose rasti ką nors originalesnio tikrai nelengva. Kalviai kala ir pagal individualius užsakymus, tačiau tuomet tenka pasiliauti savo fantazija arba kviestis į pagalbą dizainerį, o tai - papildomas galvos skausmas išlaidos.

Kitos galimybės

Dėl naujų technologijų metalo panaudojimo galimybės: interjere daug didesnės nei prieš gerą šimtmetį. Be tradicinio kalto metalo, populiarus nėrūdijantis plienas, anoduotas aliuminis, perforuota skarda. Varis interjeruose naudojamas rečiau, tačiau itin vertinamas dėl puikių savybių. Klasikiniuose interjeruose juo puošiami židiniai, gaminami variniai dūmtraukiai. Nerūdijantis plienas daugiausia naudojamas moderniuose interjeruose, kuriems būdingas racionalus funkcionalumas ir formos lakoniškumas.

Tvirti kaip metalas stereotipai

Su metalu susiję keli stereotipai. Pirmiausia, kad metalas - sunkiai formuojama medžiaga. Yra keli juodųjų metalų apdirbimo būdai. Šaltuoju būdu metalas dorojamas specialiais įrankiais - būtinas priekalas, kūjis, daug įvairių kaltų ir plaktukų. Jais metalas gali būti tempiamas, lenkiamas, lankstomas, netgi pinamas.

Karštuoju būdu dirbiniai liejami iš anksto pagamintoje liejimo formoje. Po to liejinys dar papildomai apdorojamas: gludinamas, šlifuojamas ir t.t. Dar viena klaidinga nuomonė -kad metalas yra vizualiai šalta medžiaga. Žinoma, galbūt nejaukiai jaustumėtės metalo plokštėmis iškaltoje patalpoje. Tačiau architektai ir interjero dizaineriai įvairius metalinius daiktus interjere dažniausiai kontrasto principu derina su kitomis medžiagomis: medžiu, stiklu ar net plastmase. Pavyzdžiui, trapiam stiklui nerūdijančio plieno elementai suteikia tvirtumo įspūdį.

Galima drąsiai teigti, jog nerūdijantis plienas - viena populiariausių medžiagų interjere. Jo populiarumą lėmė praktiškos savybės: jis nerūdija ir neblanksta, o nušlifuotas paviršius įgauna veidrodinį spindesį. Nors sunku išgauti šios medžiagos reljefiškumą, nerūdijantis plienas naudojamas labai plačiai.