Dviejų kambarių, 47 kv. metrų ploto bute gyvenusi Valdonės ir Leono Valių šeima, susilaukusi antrosios atžalos, nusprendė įgyvendinti savo svajonę - pasistatyti namą.
“Ieškodami sklypo apvažiavome visą Kauno rajoną ir apsistojome ties Ramučiais. Šioje vietoje tada buvo miežių laukas, aplinkui - jokių namų”, - prisimena L.Valius.
Nemažas dviejų aukštų namas su rūsiu ir mansarda savo išore niekuo neišsiskiria iš aplinkinių namų, dauguma jų taip pat pasižymi masyvumu.
Iš pradžių šeima samdė vieną architektę. Vėliau, pasikonsultavę su architektu Algirdu Kaušpėdu, keitė namų išplanavimą kiek dar buvo įmanoma.
“Jis pasakė, kad namas turi būti paprastas, toks, kokį vaikai piešia. Pas mus buvo sumanyta įvairių bokštelių, taigi jų atsisakėme. Be to, statybininkai įsiūlė pridėti plytų, kad lubos būtų aukštesnės. Iš godumo namas išėjo toks, kokį matote”, - juokiasi Valdonė.
Į dabartinį namą Valiai įsikėlė prieš 10 metų, po to dar apie penkerius metus jame virė darbai. Kol buvo įrenginėjamas pirmas ir antras aukštai, šeima gyveno namo palėpėje. Čia jie neturėjo virtuvės, todėl maistą gamino ant elektrinės viryklės, indus plovė vonios kambaryje. Gyvenant statomame name šeimininkams buvo lengviau prižiūrėti darbininkus.
“Jau tada buvo sudėtinga su statybininkais - dirbo atbulomis rankomis”, - teigia L.Valius.
Tuo šeima dar kartą įsitikino visai neseniai, nusprendusi po laiptais esančią ertmę paversti malkine. Pragriovę užmūrytą sieną jie pamatė, kad viduje paslėpta krūva sustingusio betono.
“Statybininkai taip operatyviai dirbo, kad nespėjo jo sunaudoti”, - ironiškai komentavo profesorius.
Neišnaudoja viso gyvenamojo ploto
Su rūsiu ir mansarda namo plotas siekia 400 kv. metrų. Šiuo metu palėpėje niekas nebegyvena, nebent svečiai įkurdinami. Palėpėje išlikęs tipiškas sovietmečio pabaigos interjeras, baldai. Valiai tiki, kad ateityje tai taip pat bus vertybė.
Nepeikia ir rūsio, kur sudėjo mažiau naudojamus daiktus. Tiesa, anksčiau čia buvo ir vyno rūsys. Dabar jį atstoja darbo kabinete stovintis specialus šaldytuvas, skirtas laikyti buteliams su vynu.
“Dabar galima nusipirkti nemažai vynų mūsų parduotuvėse, nėra reikalo kaupti jų rūsyje”, - sako.
Jie saugo tik keletą dovanotų arba ypatingo vyno butelių, kuriuos ištuštins ypatingomis progomis.
“Nestatėme namo jokiam pozavimui ar dar kažkam - stengėmės, kad būtų funkcionalu. Gal ir ne viskas tobula, net mes nieko nekeičiame. Ne tai svarbiausia gyvenime”, - aiškina profesorius.
Jis su žmona jau galvoja apie tai, kad paliks šį namą vaikams, o patys eis gyventi į mažą namelį - greta jie turi nusipirkę sklypelį.
Investuoja į keliones
“Mūsų namų interjeras vien iš suvenyrų, parvežtų iš kelionių. Minimalizmas reikalauja, kad visos smulkmenos būtų paslėptos. O mums smagu kasdien jas matyti”, - sako Valdonė.
Ji nė neslepia, kad kelionėse su vyru neriasi iš kailio, kad tik galėtų parsivežti į namus dar vieną kaukę ar istorinio pastato plytos trupinėlį.
Vos įėjusius svečius koridoriuje pasitinka ant sienų iškabintos dvi dešimtys kaukių, parsivežtų iš egzotinių kraštų. Viena jų, pasak šeimininkų, yra ritualinė ir gali daryti neigiamą poveikį. Ši kaukė pakabinta atskirai, ant durų staktos. Valių įsitikinimu, koridoriuje šis ritualinis atributas niekam nepakenkia.
Prieškambaryje neįmanoma nepastebėti apvalaus kilimo iš odos skiautelių. Valdonė netrunka pakomentuoti - šis rankų darbo interjero elementas parvežtas iš Ganos, jame yra įsiūta net gyvatės odos skiaučių.
Svetainės centre esantis kilimas taip pat austas rankomis. Jį parsivežti nebuvo lengva - sveria 24 kilogramus. Čia pat ant odinės sofos besipuikuojantis nedidelis, plono audimo kilimas irgi turi savo istoriją.
“Jis - iš Egipto, kruizinio laivo. Jį pirkome todėl, kad labai patiko pardavimo būdas. Pardavėjas stovi apatiniame aukšte, pirkėjas - viršutiniame. Sumokėjusiajam kilimas užmetamas į viršų”, - komentuoja Valdonė. Valių miegamajame dar vienas nepaprastas kilimas iš Nepalo vadinasi “Langai į rojų”.
“Todėl jį čia ir patiesėme”,- šypsosi namų šeimininkė
Svetainės centre žurnalinis staliukas yra kartu ir ekspozicinis stendas. Pro stiklą galima matyti įvairių archeologinių radinių, monetų, akmenų ir kitų keliones primenančių smulkmenų.
“Štai tie raudoni gabaliukai yra majų piramidžių glazūra. Šie akmenys - iš Jordanijos, o šis - iš Egipto”, - savo pasakojimu žmonai talkina Leonas. Pasak jo, draugai domisi panašiais dalykais, taigi namuose verda karštos diskusijos aptarinėjant keliones.
Keliones primenančių smulkmenų netrūksta ir virtuvėje, ir darbo kabinete. Pastarasis labiausiai iš visų kambarių dvelkia senove. Tiesa, antikvariniais čia gali vadintis tik šviestuvas ir stalinė lempa, spausdinimo mašinėlė, nedidelė medinė skrynia. Baldai tėra senovinio dizaino imitacija.
Valiai pripažįsta, kad kartais parsiveža kičo, bet jie nesigaili, nes jis taip pat primena aplankytą šalį. Tėvų pomėgį pamažu perima ir 19-metis sūnus Kristijonas. Jis kolekcionuoja įvairius peilius, parvežtus iš įvairių šalių.
Svečiai neaplenkia virtuvės
Suskaičiavę, kiek kainavo visos jų kelionės ir suvenyrai, Valiai turbūt pasistatytų dar vieną namą. Jie nenaršė tik Pietų Amerikos ir Australijos žemynų. Svajonėse - dar ne viena šalis. Medikų įsitikinimu, kur kas vertingiau yra kažką naujo pamatyti, nei nusipirkti naują baldą.
Būdami namuose Valiai daugiausiai laiko praleidžia svetainėje, ne mažiau mėgstama erdvi virtuvė, perskirta į maisto gamybos ir valgymo zonas.
Leonas ir Valdonė dirba iki vėlumos, tad dažniausiai vaišės ruošiamos jau atėjus svečiams. Šie susėda prie apvalaus stalo virtuvėje ir šnekučiuojasi su šeimininkais.
“Virtuvė bene mėgstamiausia pasisėdėjimų vieta buvo ir tada, kai gyvenome ankštame bute”, - prisimena Valdonė.
Valiai nesigaili turį namą. Juos žavi ne vien nuosavas kiemas, bet ir bendruomeninis gyvenimas. Ramučių gyventojai kartu švenčia įvairias šventes. Pavyzdžiui, per Užgavėnes degina Morę, drauge vaišinasi.
