– Į ką atkreipti dėmesį įsigyjant šiltnamį? Kaip išsirinkti kokybišką?
– Pirmiausia, į karkasą – jis turi būti padarytas iš cinkuoto plieno. Geriau, jeigu profilis yra stačiakampio formos – jis paskaičiuotas didesnėms apkrovoms nei apvalus. Rinkitės kokybišką polikarbonatą, apsaugotą ultravioletinio stabilizatoriaus sluoksniu. Jis paskaičiuotas maždaug penkiolikai metų, o neturintis apsauginės dangos – ne daugiau trejiems ar ketveriems metams. Ultravioletinio stabilizatoriaus buvimą galima patikrinti banknotų detektoriumi – lempos spinduliuose ant polikarbonato turi atsirasti mėlynas spindesys.
– Kokia danga šiltnamiui geriau: polikarbonatas ar stiklas?
– Jeigu jau turite stiklu dengtą šiltnamį, man atrodo, kad perdaryti nėra jokios prasmės. Tačiau polikarbonatas stiklo atžvilgiu turi keletą privalumų: jis geriau sulaiko šilumą, yra saugus (neteks laukti šukių nuo stogo). Jis lengvas, todėl šiltnamio konstrukcija lengvesnė ir pigesnė, esant reikalui jį galima pernešti, o štai stiklinis šiltnamis montuojamas tik ant pamatų. Nors polikarbonatas brangesnis, lyginant su to paties storio stiklu.
– Ar augalų augimui turi reikšmės šiltnamio forma ir dydis?
– Tai svarbiau veikiau jau patogumo prasme. Dabar populiariausi sodams skirti šiltnamiai, kurių išmatavimai 2,5 ant 6 metrų ir 3 ant 6 metrų. Viename kvadratiniame metre naudingo ploto (neskaičiuojant praėjimų) galima sutalpinti maždaug tris-keturis pomidorus, paprikas, baklažanus ar penkis-šešis agurkų daigus. Paskaičiavę jums reikiamą naudingą plotą, pridėkite takelių ir techninių poreikių (pavyzdžiui, pastatysite statinę su vandeniu) plotą.
Kad būtų patogu, šiltnamis turi būti štai tokių minimalių išmatavimų: aukštis ties karnizu – 1,65 metro, aukštis ties kraigu – 2,4 metro, durų aukštis – 1,8 metro, durų plotis – 0,6 metro (0,9 metro, jeigu naudojate karutį). Rinkdamiesi plotį, nuspręskite, kaip išdėstysite lysves: dvi lysves šonuose ir vienas takelis tarp jų ar trys lysvės ir du takeliai.
– Kada daržoves reikia persodinti į šiltnamį (nešildomą)?
– Balandžio mėnesį šiltnamyje galima sėti ridikėlius, krapus, svogūnus laiškams, kopūstus daigams. Kad sodinukų nesunaikintų šalnos, užklokite juos lutrasilu (storesniu sluoksniu). Gegužės pradžioje dieną galima į šiltnamį perkelti pomidorų, agurkų ir baklažanų daigus (nakčiai juos reikia pernešti į šiltą patalpą). Po gegužės 10-15 dienos sėjamos sausos agurkų sėklos, taip pat daigai papildomai užklojami danga, o šilumą mėgstančių daržovių daigai persodinami į šiltnamį ne anksčiau gegužės pabaigos.
– Kalbama, kad agurkai ir pomidorai neturėtų augti kartu. Tai ką, tuomet reikia jiems statyti du šiltnamius?
– Specialistai nepataria viename šiltnamyje auginti agurkus ir pomidorus, nes jų reikalavimai klimatui skiriasi. Agurkams patinka drėgnas oras, o dėl to sulimpa pomidorų žiedadulkės ir silpnai mezgasi vaisiai. Tačiau jeigu labai norisi, tai galima. Daugelis mūsų metų metais taip darome, susitaikydami su tuo, kad gauname ne maksimalų daržovių derlių, o kiek mažesnį.
Patyrę sodininkai įsigudrina atitverti agurkams skirtą dalį šiltnamio polietileno plėvele, padaro ten didesnę drėgmę ir mažesnius skersvėjus. Nepamirškite keisti augalų vietos, nesodinkite kasmet agurkų ten, kur buvo agurkai, o pomidorų ten, kur augo pomidorai. Periodiškai keiskite šiltnamyje dirvožemį. Geriausia tai daryti kasmet. Keisti reikėtų maždaug 30 centimetrų grunto.
