Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros ir “Kilimų” bendrovės bendradarbiavimas prasidėjo 2001 – aisiais, tuometinio bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Daukšio iniciatyva.
“Šie įvykę simpoziumai – puikiausias įrodymas, kad meno idėjos gali būti išgirstos, suprastos ir įgyvendintos konkrečiuose dirbiniuose, kurie džiugina akį, šildo sielą, gražina mūsų buitį ir aplinką,” – džiaugėsi K.Daukšys.
Projekto organizatoriai viliasi, jog kasmetiniai simpoziumai suartins dailininkų ir gamybininkų pastangas bei jauniesiems tekstilininkams atvers produktyvų profesinių žinių pritaikymą praktikoje.
Simpoziumų istorija
Atsižvelgiant į kintančias mados tendencijas bei aktualiausias šių dienų dailės problemas – tradicijų ir novatoriškumo, praeities patirties prieinamumo ir individualaus stiliaus plėtotės, - kiekvienas kilimų simpoziumas buvo išskirtinis keliamų uždavinių sudėtingumu bei svarba. Į pirmąjį tarptautinį simpoziumą “Tautinis šiuolaikinių masinės gamybos kilimų savitumas”, vykusį 2001 – aisiais, Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedra sukvietė Estijos, Latvijos bei Lietuvos dailės akademijų dėstytojus ir studentus, kurie per dvi simpoziumo dienas Lentvaryje kūrė įvairius kilimų projektus.
Ryškiausias renginio akcentas – akcija, kurios metu iš ryškiaspalvių gyvų gėlių buvo sudėliotas kilimas. Kompetentinga komisija išrinko įdomiausius kilimų projektus ir juos įgyvendino Lentvario bendrovėje “Kilimai”. Antrasis simpoziumas “Lietuvos kilimas: vyresniųjų patirtis ir jaunimo maksimalizmas” sprendė tradicijų tęstinumo problemą masinėje kilimų gamyboje. Projektus kūrė keliasdešimt vyresniųjų ir jaunesnės kartos lietuvių tekstilininkų.
Per antrąjį simpoziumą sukauptas patyrimas pravertė 2003 metais rengiant trečiąjį simpoziumą, kuriame tekstilininkai, architektai ir gamybininkai diskutavo apie modernaus kilimo vietą nuolat modernėjančioje architektūroje. Tuo tarpu vykęs ketvirtasis Baltijos šalių kilimų simpoziumas “Vėjas, vanduo ir smėlis” buvo apgaubtas šių trijų gamtos stichijų romantiškumu. Renginys, vykęs unikaliame pajūrio kampelyje – Juodkrantėje, sukvietė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos bei Danijos aukštųjų dailės mokyklų studentus ir dėstytojus, Nidos vidurinės mokyklos moksleiviai.
Pagal atrinktus aštuonis geriausius projektus išausti kilimai per simpoziumo uždarymą buvo eksponuoti Vilniaus “Vartų” galerijoje. Penktajame tarptautiniame rištinių kilimų simpoziume “Intertradicija šiuolaikiniame tekstilės dizaine” buvo ieškoma sąsajų su tarptautinėmis tekstilės tradicijomis. Patirtimi dalijosi svečiai iš senąsias rištinių kilimų tradicijas išsaugojusios Turkijos. Simpoziumo dėmesys koncentruotas į rankinio siuvimo techniką, primenančią kilimų rišimą rankomis bei leidžiančią identiškai atkurti dailininko projekto subtilumus.
Dalijasi patirtimi
Šeštasis simpoziumas “Šiuolaikinė baltų simbolių interpretacija profesionaliosios tekstilės, odininkystės ir juvelyrikos sintezėje” sumanytas kaip tęstinis projektas: nuo 2006 m. gegužės iki 2007 – ųjų sausio. Keliais etapais vykęs renginys įtraukė Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentus, kūrusius kilimų projektus, pagal kuriuos Lentvario bendrovėje buvo išausti kilimai, paįvairinti odos bei juvelyrikos “inkliuzais”.
Simpoziumo dalyviai juvelyrikai Algis Mikutis ir Ąžuolas Vaitukaitis, odininkės Regina Andriulaitytė, Aušra Petroškienė ir Ramutė Toliušytė bei tekstilininkės Eglė Ganda Bogdanienė, Rūta Būtėnaitė ir Žydrūnė Ridulytė nuolat lankėsi vieni kitų dirbtuvėse.
Šeštasis simpoziumas ypatingas tuo, kad, pasak E.G.Bogdanienės, buvo sukviesti giliausias tradicijas turinčių amatų atstovai. Tai pirmasis projektas, kurio metu trys amatų sritys susijungė tam, kad sukurtų unikalų darbą. Projekto siekis – perimti kitos srities kolegų patirtį ir savo įspūdžius įprasminti užbaigiančioje bendroje mistinės nuotaikos instaliacijoje.
Geriausios audėjos - laumės
“Senovės Lietuvoje tekstilės menas ir amatas buvo itin vertinamas: vestuvių apeigose savo audiniais jaunamartė prisistatydavo jaunikio šeimai, - apie tekstilės svarbą pasakojo Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros docentė Eglė Ganda Bogdanienė. – Rankų darbo audiniai būdavo tartum visažinis veidrodis, leidžiantis nuspėti mergelės charakterį ir skonį”.
“Geriausiomis audėjomis lietuvių mitologijoje buvo laikomos laumės. Jos dažnai savo austas juostas pakabindavo danguje, todėl įvairiaspalvės vaivorykštės buvo vadinamos laumių juostomis,” – mitologinį vaivorykštės atsiradimo aiškinimą priminė viena iš simpoziumų organizatorių E.G.Bogdanienė.
Patirties pakanka
“Dažnai semdamiesi naujų idėjų dairomės į užsienį, tačiau šioje srityje esame labai stiprūs ir originalūs,” – apibendrindama vykusį plenerą Lietuvos tekstilininkų veiklą apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentė daktarė Ina Dagytė.
Atidaryta paroda
Simpoziumo “Šiuolaikinė baltų simbolių interpretacija profesionaliosios tekstilės, odininkystės ir juvelyrikos sintezėje” užbaigimo proga Vilniuje, Švento Jono gatvės galerijoje, atidaryta paroda, apibendrinanti aštuonių mėnesių darbo vaisius.
“Smagu, kad laiku galėjome išleisti ir pristatyti visus ankstesniuosius simpoziumus apibendrinantį katalogą, kad susirinko visi bendradarbiavę žmones: organizatoriai, rėmėjai, pagalbininkai,” – sėkmingu parodos atidarymu didžiavosi E.G.Bogdanienė.
Parodos vinis
Parodos lankytojai smalsiai būriavosi prie paklode slepiamo pagrindinio parodos eksponato. Uždengtas kilimas priminė gulinčio žmogaus siluetą, o jį atidengus – staigmena: gėrybių, kuriomis žmogus minta lokalinėje erdvėje, kompozicija. Derliaus sąvoka, anot E.G.Bogdanienės, daugiaprasmė: tai gali būti ir intelektualinis produktas, ir gamtos kūrinys – kultūros ir natūros produktas.
Ši netradicinė kompozicijos idėja kilo rudenį dalyvaujant simpoziume: “Norėjosi padaryti kažką, kas parodytų žmogaus pilnatvę, o ne būtų tik natiurmortinė visuma, kad išryškėtų natūros ir kultūros santykis, – sakė E.G.Bogdanienė. Meno kūrinys turi paskatinti klausimų atsiradimą, į kuriuos individas stengtųsi pats sau atsakyti. Tai ir yra komunikacija tarp meno kūrinio ir vartotojo.”
Nors renesansinis rūsys tekstilės ekspozicijai kiek per drėgnas, organizatoriai tikisi, jog paroda tęsis iki kovo pirmos dienos.