Šiemet šis renginys skaičiavo jau dvidešimt trečiuosius metus. Ir pavadinimas tikrai pasiteisina. Sodai, jų stiliai ir dizainai. Augalai, jų džiaugsmai ir bėdos. Kada ir ką sėti, kad būtų ką pjauti. Kaip gražiau pasipuošti sodą, kad būtų jauku vakaroti.
Šioje parodoje kažką mielo atranda kiekvienas daugiau ar mažiau mėgstantis sodininkauti. Pradedantiesiems sodininkams galbūt svarbiausi patarimai, stokojantiesiems idėjų – naujausi dizainerių pasiūlymai. O dar geriau, kad patikusį augalėlį galima tuoj pat ir nusipirkti, arba nepirkti nieko – tiesiog vaikščioti ir grožėtis.
Viskas prasidėjo 1992 m. po labai sėkmingų BBC laidų sodininkams – paklausa padiktavo pasiūlą. Ši paroda panaši į Čelsio, nes, kaip ir ten, čia viskas apie sodininkavimą, tačiau šis renginys labiau skirtas paprastiems piliečiams, galbūt neturintiems didelių plotų, negalintiems sau leisti įmantrių įrengimų, brangių dizainerių paslaugų ir reikmenų.
Tiesiog ši paroda gausi pamokymų ir idėjų, kurias lengvai galėtų įgyvendinti ir pritaikyti dauguma. Šiemet būtent tai ir atspindėjo sodų dizainai. Pagrindinis reikalavimas – kad sodo dizainas ir apželdinimas kainuotų kuo mažiau, na, kaip sako anglai, „on the Budget“.
Ši vieta - tik mūsų
Čia – pirmųjų jaunos šeimos namų kiemas. Greičiausiai erdvės dar labai mažai ne tik išorėje, bet ir viduje. Nors dizaineris siūlo nenusiminti ir tą mažą lauko erdvę keičia į jaukią ir praktišką vietą, kur galima ilsėtis po darbų – beveik namų vaizdas. Ši vieta spalvinga, moderni, praktiška, neapkrauta, bet ir neasketiška.
Šeimos sodas
Kai du tampa trys, o gal ir daugiau, šeimos sodas, kaip ir namai, įgauna naujų spalvų ir reikšmių. Žaidimo kampelis mažiesiems, poilsio vieta mamai ir tėčiui. Spalvos labai ryškios, vaikiškos – duoklė atžalų vaikystei privaloma, jei patiems net ir norėtųsi kitaip.
Šis sodas lyg žaidimų kambarys, kad vaikams būtų linksma, smagu, kad auganti asmenybė kuo daugiau laiko praleistų gryname ore. Mes iš šio sodo galime pasimokyti žaidimų detalėmis ir įgauti drąsos gyventi ryškiau.
Sodai - tarsi gyvenimo stiliaus pamokos
„Gyvenimo sodai“ – taip vadinosi nauja šių metų kategorija, kurios iki šiol dar nebuvo. Tikslas paprastutis: parodyti, kaip sodo stilius kinta gyvenimui tekant.
Tobulam bendravimui
Gyvenimas teka toliau, vaikai auga, o kartu su šiais pokyčiais kinta ir sodas. Jis jau erdvesnis, ramesnių spalvų, be galo stilingas ir, kas ne mažiau svarbu, – jam reikia nedaug priežiūros. Tai žmonių, dirbančių visą savaitę ir norinčių ilsėtis sode vakarais ir savaitgaliais pernelyg netriūsiant, erdvė.
Vėl dviese?
Vaikai palieka namus. Dizaineris įsitikinęs, kad tai laikas, kai vėl galima mėgautis sodu. Šis sodas sukurtas aktyviems senjorams, kurie vis dar keliauja, pramogauja, svečiose šalyse pastebi naujovių ir įdomybių, o jas be didelių sunkumų pritaiko savo erdvėje.
Tai sodas, atspindintis savininkų pomėgius, tad jis gali būti visoks. Čia daugybė žydinčių gėlių, viliojančių bites. Taip pat daržovių lysvė ir šiltnamis lepesniems augalams. Nepamiršta vieta, kur galima pailsėti, pasigrožėti. Paprasta, praktiška, jauku, tačiau kartu elegantiška ir prabangu – užgyventas sodas.
Laukinė gamta
„Parodyk man savo sodą ir aš pasakysiu, kas tu esi“, –taip rašė anglų poetas Alfredas Austinas. Šiandien šie žodžiai įgauna naują potekstę, nes pažvelgus į sodą galima pasakyti ne tik kokios gėlių spalvos mėgstamiausios, bet ir tai, ar šeimininkai ką nors girdėję apie laukinę gamtą, jos problemas, išsaugojimą. Juk gamtos globa – labai svarbi ir aktuali mūsų visų pareiga. Vis daugiau žmonių ragina ir yra raginami prisijungti prie šios pagalbos.
Visa paroda, atrodo, plėtojo vientisą idėją tausoti ir globoti laukinę gamtą. Dizaineriai ir sodininkai, visi kaip susitarę skatino kuo gausesniais gėlynais vilioti bites ir drugelius, rengti jiems viešbutėlius. Juk išnykus bitėms sunkios dienos ateitų visiems – net du trečdaliai mūsų maisto išnyktų drauge su bitutėmis.
Visur ir garsiai buvo akcentuojama, kad bitės – tai ne vien tik saldus medus.
Jeigu nebeliktų drugelių, vėlgi ne vien tik grožio sode sumažėtų. Visiškai neliktų nei zylučių, nei žvirblių, nei kėkštų. Gražiųjų sparnų savininkai kartu su bitėmis juk irgi dirba svarbų darbą, kad mes visi nestokotume obuolių, kriaušių ar avokadų...
Vandens telkinukai irgi privalomi kiekviename sode, nes tuomet jame galbūt apsigyvens bent viena varlė, o gal ir dar koks mielas gamtos padarėlis...
Nors varlės ne visiems mieliausi gyvūnai, laukinei gamtai jos labai naudingos. Išnykus kvarkliukėms, ne vien gandrai badautų. Be varlių, pasirodo, vargu ar žydėtų vandens lelijos. Žaliosios darbininkės puikiai valo vandens telkinius nuo nereikalingų dumblių, taip sukurdamos tinkamą aplinką visai vandens augmenijai.
Tad laukinės gamtos puoselėtojai ragino atrasti savo soduose vietos ir varlytėms. Nėra lėšų įsirengti tvenkinuką? Išeitis gali būti: seną vonią ar kriauklę prisodinkime vandenį mėgstančių augalų ir net nepastebėsime, kaip greitai ten bus gyvasis kampelis.
Žaliuose namuose
Dera šnektelėti ir apie parodos papuošalą – vietinės bendruomenės sukurtą žaliąjį namą. Tai gausiai apželdinta virtuvė, gyvenamasis kambarys, miegamasis ir net vonios kambarys. Atrodė labai neįprastai, naujoviškai, kiek linksmai ir ironiškai.
Pasirodo, sodinti galima viską ir į viską. Girdėjosi, kad skubiai atsirado norinčiųjų savo sodą įsirengti taip pat. Ir, kaip supratau, prie šio sodo dizaino nusidriekė ilgutėlė eilė, tad tokiam namų apželdinimui šiemet jau per vėlu.
Tarp žydėjimo spalvų ir kvapų
Gėlių paviljonas, kaip ir kiekvienoje parodoje, kvepėjo, žavėjo, iš nuostabos kartais net privertė aikčioti. Visi grožėjosi ne tik sumerktomis neįmanomo dydžio lelijomis, bet ir susodintais augalais. O pastarieji padėjo geriau suprasti ir įsivaizduoti, kaip ir kas galėtų atrodyti pavėsyje ar labai sausoje aplinkoje, kaip derinti žaliuosius augintinius, jeigu negalime jų įsigyti daug.
Kaktusai priminė prancūzišką kepyklėlę, ąsoteniai atrodė lyg iš kitos planetos, fuksijos bangavo lyg jūra, stovėjo išdidūs didžiuliai pentiniai, o rožės tik kvepėjo ir kvepėjo. Bonsų medeliai irgi buvo tobuli, bet man kažkodėl kėlė liūdesį. Tai lyg žmogaus savanaudiškumo puoselėjimas.
Jei negaliu auginti savo sode ąžuolo, tai pakankinęs keletą metų vis tiek turėsiu savo kambaryje sumažintą variantą. Bet tai tik šališka mintis. Visa paroda uždega žalią šviesą sodininkauti. Visur – nuo didžiausio kiemo iki mažiausio balkono. Ir nepamirštant puoselėti gamtos.
