Jaunas medelis gėlyne
Dekoratyvus nedidelis medelis dažnai sodinamas gėlyne kaip pagrindinis augalas. Jo metamas šešėlis nežymus ir pirmuosius penkerius metus neturi įtakos greta augantiems augalams. Aplink galite sodinti atvirų vietų šviesamėgius augalus, vienmetes ir daugiametes gėles. Kuriant daugiamečių gėlynėlius, prie medelio grupuojamos aukščiausios, beveik siekiančios apatines šakas. Arčiau krašto sodinamos vidutinio aukščio ir žemos gėlės. Medelis neturėtų stovėti pačiame gėlyno centre, nes simetrija ir tikslios geometrinės figūros tinka tik klomboms ir parterams.
Gėlyne galima įkomponuoti ne vieną, o kelis nedidelius medelius. Jie gali būti ne vienos rūšies, pasodinti nevienodais atstumais ir jokiu būdu neišrikiuoti vienoje eilėje. Dažniausiai sodinami gražiai žydintys: grauželinės gudobelės rožinė (Crataegus laevigata ‘Rubra Plena’) ir kitos pilnavidurės formos, dekoratyvinės obelų ir slyvų (vyšnių) formos, alpinis ir darželinis pupmedžiai (Laburnum alpinum ir L. anagyroides) ir panašūs.
Mėgiami ne krūmais, o medeliais augantis putinas (Viburnum opulus ‘Roseum’), šluotinės hortenzijos stambiažiedė forma (Hydrangea paniculata ‘Grandiflora’), geltonasis žirnmedis (Caragana arborescens), europinis pūkenis (Cotinus coggygria), alyvos. Jų stiebams neleidžiama nuo pažemės šakotis ir naikinamos atžalos. Dekoratyvia lapija žavi rūgštusis žagrenis (Rhus typhina), bukas ir įvairios jo margalapės formos, daugybė klevų ir kiti medžiai.
Vaismedžiai (vyšnios, slyvos, šermukšniai) taip pat kartais sodinami gėlynuose. Tik prie jų palikite takelį, mažą aikštelę, kad galėtumėte prieiti ir susirinkti vaisius. Stambiems vaismedžiams (obelims ir kriaušėms) dažniausiai parenkama vieta atskirame plote, sode. Miestų kiemuose, kur telpa vos 1–2 medžiai, taupant vietą kartu sodinami ir gėlės, ir vaismedžiai.
Vidutinio aukščio ir amžiaus medžiai
Praeina keleri metai, ir medelis ūgteli, išskleidžia šakas, pradeda mesti pakankamai didelį šešėlį. Žemi dekoratyviniai medeliai (žirnmedis, šluotinės hortenzijos ir panašūs) visą savo amžių išlieka žemi, o dekoratyvūs platanalapiai ir paprastieji klevai, bukai, beržai auga greitai ir jau po kelerių metų nori pasikeitimų.
Po tokiais medžiais šviesamėgės gėlės jau pradeda skursti, todėl gėlyną tenka pertvarkyti. Nebijokite to daryti. Juk vis tiek daugiametes gėles vidutiniškai kas 5 metus tenka persodinti, išskirstyti kerus, perkasti ir pagerinti žemę. Pasirinkite nebijančias paunksmės. Kur mažoka saulės šviesos, puikiai auga nemažai augalų. Pavasarį žydinčios svogūninės gėlės žiedus skleidžia po neišsprogusiais medžiais. Kol pasirodys lapeliai, saulės šviesos užteks ir raktažolėms. Šešėlio nebijo plačialapė brunera, pakalnutės, auskarėliai, viendienės, bergenijos, sinavadai, astilbės, plukės, melsvės.
Parinkus naujas gėles, gėlyno dydis ir forma gali išlikti tokie patys. O jei sodininkas nori labiau pakeisti sodo vaizdą, gali jį sumažinti arba išplėsti. Pietinėje pusėje, kurią daugiausia apšviečia saulė ir kur šakų metamas šešėlis mažiausias, pakraštyje galima sodinti ir neaukštas šviesamėges gėles.
Po senais, dideliais medžiais
Čia, atrodo, ką nors auginti labai sunku. Kai kada ir žolė auga prastokai. Tačiau vasarą, karštomis dienomis, tikrai norisi pailsėti gaiviame šešėlyje. Po dideliu medžiu įrenkite poilsio aikštelę, gal ir stalelį arbatai. Sodininkai mėgsta „baldų“ komplektą iš kelmų, kurių didžiausias atstoja stalą, o mažesni – kėdes.
Po dideliais medžiais augalai prastai auga ne tik dėl šešėlio, bet ir dėl to, kad dirvoje išsiraizgiusios jų šaknys išeikvoja daug vandens ir maisto medžiagų. Pastatykite kelis lauko vazonus ir geroje kompostinėje žemėje pasodinkite melsvių, viendienių, astilbių. Jos augs ir žydės dar geriau nei dirvoje. O vietoje žolės po senais medžiais „patieskite“ didžiosios ir mažosios žiemės, gebenės, europinės pipirlapės kilimus.
