Pirmiausia atsižvelkite į patalpos paskirtį, judėjimo intensyvumą. Įsitikinkite, kad dažai skirti vidaus darbams, o ne fasadams. Todėl visuomet perskaitykite, kas parašyta ant pakuotės. Informacijos apie dažų paskirtį, sudėtį, naudojimą, atsparumą pateikiama daugiau negu apie maisto produktus.
Gyvenamųjų patalpų vidui skirti dažai gali būti alkidiniai (pagaminti naudojant dervas, skiedžiami vaitspiritu) ir vandeniniai (gaminami su akrilu, skiedžiami vandeniu).
Pirmieji yra pigesni, tačiau dažomi į aplinką išskiria daugiau lakių medžiagų, ilgiau džiūsta. Vidaus sienos jais dažomos vis rečiau. Juos išstumia ekologiškesni – vandeniniai.
Dažai dar skirstomi į matinius ir blizgius. Kuo labiau blizga, tuo atsparesni plovimui. Blizgesį dažams suteikia rišamosios medžiagos.
Netiesa, kad ant sienų, išdažytų blizgiais dažais, gali kauptis drėgmė. Jei patalpa gerai vėdinama, rūpesčių neturėsite. Jeigu vėdinimas prastas, gali drėkti ir pelyti bet kokiais dažais dengti paviršiai.
Taigi, blizgiais dažais be baimės galite dažyti ir miegamuosius, ir vaikų kambarius, nes jie praktiškesni. Jei atžalos sumanys ant sienų papiešti, dekorą nesunkiai nuvalysite. Trūkumas: blizgantys dažai ne taip gerai paslepia sienų nelygumus, kitus defektus.
Be to, akiai ne tokie malonūs kaip matiniai, kurie naudojami luboms dažyti, arba pusiau matiniai, kurie atrodo minkštesni, dėl to vadinami kiaušinio lukšto blizgesio dažais. Matinių dažų trūkumas: jais dengtos sienos valomos ir plaunamos, ima blizgėti.
Kodėl? Matinių dažų paviršius padidintas atrodytų kaip švitrinis popierius, jį sudaro mažyčiai grūdeliai. Valomi ir stipriai spaudžiami aštria kempine, grūdeliai nusibrūžina, todėl paviršius ima blizgėti.
Ant dažų pakuotės visuomet nurodomas atsparumas plovimui. Jis matuojamas ciklais. Ciklas, pasak specialistų, – tai tam tikras laikas, kurį ant dažyto paviršiaus pilamas vanduo ir šveičiama šveitikliu. Kuo daugiau tokių ciklų dažai išlaiko, tuo jie atsparesni. Kuo atsparesni, tuo brangesni.
Vidaus sienoms skirti dažai turėtų būti ne mažesnio kaip 2 tūkst. ciklų atsparumo. Maksimalus ciklų skaičius – apie 10 tūkstančių.
Koridoriuje, laiptinėje, svetainėje, sujungtoje su virtuve, kur verda šeimos gyvenimas, vaikų kambaryje rinkitės 5–7 tūkst. ciklų atsparumo dažus. Jei atžalos dar mažos, turite naminių gyvūnų, pravers ir 7–10 tūkst.
Dažų atsparumą lemia rišamosios medžiagos. Jų gali būti įvairių: PVA emulsija, akrilas, polimerai ir kt. Kuo rišamųjų medžiagų daugiau, tuo mažiau dažai nusinešioja, geriau valomi. Pasak specialistų, geriausia rinktis dažus su akrilu, jie gana tvirti ir atsparūs. Visiškai nesibraižančių ir nesitepančių dažų nėra.
Žinokite, kad įbrėžimai, riebalų dėmės labiau išryškės ant tamsių, ryškių paviršių. Margi, imituojantys marmurą, perlamutriniai, sendinti dažai tepasi lygiai taip pat, gal net labiau, tik dėmės ne taip krinta į akis.
Kai kurių gamintojų dažai su keramikos užpildu ypač tvirti. Užpildas neleidžia teršalams įsiskverbti į matinę dažų plėvelę, paviršių galima ir plauti, ir šveisti.
Kaip valyti?
Ar žinote: prieš valant dažytą sieną, reikia įsitikinti, kad dažai gerai išdžiūvę. Specialistai vartoja žodį „subrendę“. Pasirodo, kai kurių rūšių dažai subręsta ne vos išdžiūvę, o praėjus kelioms savaitėms. Brendimo laikas nurodomas ant pakuotės – nepražiopsokite.
Jei valomi dažai dyla, galimas daiktas, jie nekokybiški arba prieš dažant neteptas gruntas, dėl to sienos paviršius porėtas. Galimas daiktas, valėte šiurkščiu skuduru ar kietu šepečiu, naudojote per stiprią valymo priemonę. Žinokite, kai kurie dažai sudrėkę pašviesėja, o išdžiūvę atgauna spalvą, tad neskubėkite pulti į paniką.
Iš pradžių išbandykite silpniausią valymo priemonę, pavyzdžiui, muilą, universalų ploviklį. Jei dėmės neįveikėte, tik tada atakuokite ją soda ar vaitspiritu. Protinga aktyvias valymo priemones išbandyti mažai matomoje vietoje.
Ką daryti, jei atžala nusprendė surengti piešinių parodą ant sienų? Pieštukų, vaškinių kreidelių žymes gali įveikti dėmių išėmiklis. Paskui tą vietą nuplaukite muiluotu vandeniu. Kiek sunkiau bus su flomasteriais, nebent jums užteko apdairumo pirkti nuplaunamus.
Valgomajame, svetainėje, virtuvėje sunku išvengti pirštų atspaudų. Jie dažniausiai atsiduria ypač gerai matomose vietose, pavyzdžiui, prie jungiklių, ties durų stakta. Riebalų dėmes gali įveikti skalbimo, valymo priemonės, spiritas. Žmonės dalijasi patirtimi, kad jiems padėjo soda.
Yra specialių kempinėlių-trintukų sienoms. Jų galima įsigyti kanceliarinių prekių, namų apyvokos reikmenų parduotuvėse. Išbandžiusieji tikina, kad nešvarumai išnyksta, bet tose vietose atsiranda blizgių dėmių. Apsispręskite, kas geriau.
Jei dažyta siena išsitepė suodžiais, pirmiausia nešvarumus reikėtų nubraukti sausu šepečiu ar šluotele, paskui nusiurbti. Tik tada valyti spiritu suvilgytu skudurėliu.
Dažnai ant sienų atsiranda juodų ar pilkų rėžių nuo tamsių guminių ar plastikinių daiktų: batų padų, siurblio žarnos ar televizoriaus. Juos valykite skalbimo priemone, universaliu valikliu.
Jei ant sienos ką nors buvote priklijavę lipnia juostele, pirmiausia pabandykite suminkštinti klijus, kad ir plaukų džiovintuvu. Paskui nugramdyti, tik ne peiliu, o glaistymo mentele ar plastikine kortele.
Kaip rinktis tapetus
Neužmirškime ir tapetų. Jų būna popierinių, vinilinių, natūralaus pluošto, neaustinių, stiklo pluošto, akrilinių. Rinkitės atsižvelgdami į tai, kur klijuosite. Vaikų kambariui, svetainei, koridoriui labiau tiks atsparesni mechaniniam poveikiui, plaunami, impregnuoti. Voniai, virtuvei – atsparūs drėgmei.
Popieriniai tapetai gali būti vieno sluoksnio arba dvigubi. Dažnai būtent jie patys gražiausi, nes ant popieriaus raštus galima atspausti įvairia technika, jie gerai praleidžia orą ir drėgmę, yra pigesni. Bet ir greičiau apsitrina, išteptus sunkiau nuvalyti, ypač tamsių spalvų, lygius, blizgių paviršių.
Viniliniai tapetai būna skirtingų faktūrų. Juos galima plauti, baltus – dažyti. Pranašumas – atsparumas mechaniniam poveikiui. Tiks laiptinėje, koridoriuje. Trūkumas – sienos gali atrodyti kaip guminės, be to, turi nelabai malonų kvapą, bet ilgainiui jis išnyksta. O kokybiški viniliniai tapetai kvapo neturi.
Natūralaus pluošto tapetai gaminami iš džiovintų ir apdirbtų augalų: kamščio, bambuko, sizalio, džiuto, žolės, meldų. Jie ekologiški, neblunka. Bet valyti galima tik sausai. Kai kurie gali būti padengti specialia danga, saugančia nuo purvo.
Stiklo pluošto tapetai – tai sienos pagrindas, nes turi būti dažomi. Jie ekologiški, pagaminti iš kvarcinio smėlio, sodos, dolomito ir kalkių. Nudažytus, atsižvelgiant į dažų rūšį, galima valyti ar plauti, net šveisti. Panašūs į juos skystieji tapetai tepami ant sienų purkštuku ar velenu, paskui dažomi.
Akriliniai tapetai gaminami ant lygaus popieriaus liejant akrilo putą ir taip išgaunant įvairius reljefinius raštus. Jie storesni nei popieriniai, bet neatsparūs trynimui.
Tekstilinius tapetus sudaro du sluoksniai: popierinis arba flizelino ir austinės medžiagos – šilko, lino, džiuto, viskozės. Paviršius būna įvairių tekstilės faktūrų, matinis, blizgus. Bet jie sugeria kvapus, dulkes, tad netiks virtuvėje, valgomajame.
Neaustiniai tapetai – nauja, moderni, ekologiška medžiaga iš celiuliozės ir poliesterio pluošto. Tai labai stipri, pralaidi orui sienų danga. Tvirta, galima plauti. Kai kurios rūšys impregnuotos, dėl to purvas ne taip greitai įsigeria. Vis dėlto šios rūšies tapetai lepesni, ten, kur judėjimas didelis, geriau jų neklijuoti.
Kaip prižiūrėti
Išsaugokite tapeto etiketę, ant kurios nurodyta medžiagų sudėtis, gamybos technologija, yra nuorodos, kaip prižiūrėti. Specialūs ženklai parodys, ar atsparus drėgmei, ar galima valyti, plauti.
Tai žymi bangelės – kuo jų daugiau, tuo drąsiau plaukite, netgi varvančia muiluota kempine. Jeigu bangelė tik viena, galima švelniai valyti drėgnu skudurėliu. Jei ant pakuotės nupieštas šepečio ženklas, galite plauti ir net šveisti.
Kad ir kokios rūšies tapetai, stenkitės jų neištepti klijais dar klijuodami. Jei taip atsitiko, neleiskite klijams išdžiūti: kuo greičiau nuvalykite drėgna švaria kempine, nusausinkite.
Valydami tapetus saugokite, kad vandens nepatektų į siūles net jei plaunami. Valykite tapetą tik išilgai. Nešveiskite horizontaliai sujungimo vietų, nes gali atsiklijuoti, įplyšti.
Popierinę sienų dangą sunkiau išvalyti. Kai kurias rūšis galima valyti tik sausai, kai kurias – drėgna kempinėle. Atsargiai su kempinėlėmis-trintukais! Iš pradžių išbandykite mažai matomoje vietoje, ar nenutrins spalvos. Atsiradusias šviežias riebalų dėmes reikia kuo skubiau sugerti minkštu popieriumi arba servetėle.
Neaustinė sienų danga būna specialiai impregnuota, kad purvas ar skystis ne taip greitai įsigertų. Plauti šiuos tapetus galima, tik netrinkite per stipriai, nes pažeisite pluoštą.
Natūralių pluoštų sienų danga nėra impregnuota. Purvą pašalinti gali būti sunku ar net neįmanoma nesugadinus. Galite nusiurbti dulkių siurbliu. Ypač saugokite nuo mechaninio poveikio, smūgių. Ne į naudą ir drėgmė.
Tekstilinė sienų danga impregnuota specialiomis medžiagomis, todėl skysčiai, purvas akimirksniu neįsigers. Vis dėlto geriau išvalyti ilgai nelaukus. Naudokite švarią kempinėlę, šluostę. Netrinkite. Reguliariai reikėtų nusiurbti dulkių siurbliu, nes ant jos kaupiasi dulkės. Kartais galima nuvalyti minkštu šepečiu.
Viniliniai tapetai kels mažiausiai rūpesčio ir vargo. Jie atsparūs mechaniniam poveikiui, drėgmei, galima valyti drėgnu skudurėliu, skalbimo priemone. Kai kam nešvarumus pavyksta įveikti sodos tirpalu.
