Tiesa, kai kurias iš jų reikia nuolat genėti, bet dabar susidoroti su šiuo darbu padeda specialūs įrankiai. Suformuotos gyvatvorės karpomos 1–2 kartus per metus. Jei nenorite eikvoti nei laiko, nei jėgų, sodinkite nereiklius, laisvai augančius krūmus.
Negriežtos geometrinės formos
Sode kur kas maloniau ilsėtis, kai žvilgsnis atsimuša ne į tvorą ar kaimynų garažą, bet į puošnią žalią augalų užtvarą. Patrauklūs yra visi medeliai ir krūmai. Jų priežiūrai reikia skirti mažiau laiko nei daržo lysvei ar vienmečių augalų gėlynui. Kai medeliai ir krūmai įsitvirtina, jų nebereikia nuolat tręšti, kasmet persodinti, kiekvieną dieną laistyti. Tai privalumas. Tačiau jie kainuos brangiau, todėl rinkitės neskubėdami. Kai kurie medeliai ir krūmai kaprizingi, netiks sklypą juosiančiai gyvatvorei. Kiti nelepūs, puikiai augs mūsų klimato sąlygomis bet kokioje dirvoje.
Jei nemėgstate genėti, rinkitės to nereikalaujančius augalus. Juos sodinkite pagal taisykles. Neatlikite šio darbo atsainiai. Laikykitės nurodytų sodinimo atstumų ir atminkite, kad laisvai kerojantys krūmai užima daugiau vietos nei karpomi. Iš jų suformuotos gyvatvorės neturi griežtos geometrinės formos.
Daugumą medžių ir krūmų galima sodinti ir pavasarį (balandį–gegužės pirmojoje pusėje), ir rudenį (rugsėjo pradžioje–spalį). Vazonėliuose išaugintus sodinukus į sodą galima perkelti visą šiltąjį metų laikotarpį. Jei gyvatvorę sodinsite dirbamojoje, gerai supurentoje dirvoje, užteks paruošti duobutes. Nedirbamame sklype reikės iškasti platesnį ir gilesnį (apie 1 m) griovį. Nemanykite, kad nereiklius augalus galima sukišti bet kaip ir bet kur. Šiuo atveju netaupykite savo jėgų, jei vėliau norite gyventi be rūpesčių ir džiaugtis rezultatu. Dirvos derlingumui jauni sodinukai jautrūs. Iškasę griovį viršutinį sluoksnį supilkite atskirai, o podirvį pagerinkite įmaišydami derlingos žemės: juodžemio, durpių, komposto.
Į ką atsižvelgtina renkantis augalus?
Atsparumas šalčiui. Augalų žiemai neturi reikėti dengti. Juk jie sups visą kiemą ar jo dalį. Gyvatvorei netiks tokie medeliai ir krūmai, apie kuriuos sakoma: „Gali ištverti, bet gali ir apšalti.“ Šiltais marškiniais visos žaliosios sienos neapvilksite, o kasmet pavasarį atsodinti žuvusių augalų tikriausiai nenorite. Juk tada skirsis gyvatvorės aukštis, tankumas, paplonės jūsų piniginė.
Kompaktiškumas. Pirkdami sodinukus laisvai augančiai gyvatvorei, pirmiausia pasidomėkite, kokio aukščio jie bus ateityje. Mažiausiai rūpesčių sukelia lėtai augantys ir vidutinio aukščio krūmai.
Nereiklumas augimo sąlygoms. Augalai turi pakęsti šaltą vėją, lengvą šešėlį, augti įvairių tipų dirvoje.
Visžaliai augalai. Jei pageidaujate, galite sodinti kiaurus metus žaliuojančią gyvatvorę.
Ilgaamžiškumas. Sode gyvatvorės augalai turi galėti išgyventi daug metų.
Nereiklūs, kartą per sezoną karpomi augalai yra vienapiestė (Crataegus monogyna), miškinė (C. rhipidophylla) ir pošvelnė (C. submolis) gudobelės, žvilgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare), smailialapė (S. arguta), pilkoji (S. cinerea), niponinė (S. nipponica), Vanhuto (S. vanhouttei) ir japoninė (S. japonica) lanksvos, šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens), krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa).
Jokiu būdu nepirkite gyvatvorėms sodinukų, kada šaus į galvą – pirma įsitikinkite, kad jiems patinka sodo sąlygos ir užteks vietos. Į medelyną ar prekybos centrą važiuokite tik gerai apsvarstę, kokių augalų iš tikrųjų reikia.
7 nekaprizingi augalai nekarpomoms gyvatvorėms
Jeigu genėjimą laikote vienu juodžiausių sodo darbų ir norite jo išvengti, sodinkite laisvai kerojančias gyvatvores. Jos pakarpomos tik tiek, kiek reikia, kad gerai ir tvarkingai augtų. Pašalinamos pažeistos, nudžiūvusios arba per daug atsikišusios šakos. Tokių gyvatvorių forma priklauso nuo augalų formos.
Prižiūrėti gyvąsias sienas visai nesunku. Kai jauni augalai įsitvirtina ir prigyja, liejama tik esant būtinybei arba to daryti išvis nereikia. Siūlome kelias rūšis ir jų veislių, tinkamų nekarpomoms gyvatvorėms. Įsitvirtinę jie tikrai netrukdys jūsų poilsiui sodyboje.
1. Mažiausiai genėti reikia vakarinę tują (Thuja occidentalis). Aukštai sienai tinka ‘Columna’, ‘Fastigiata’, ‘Malonyana’, ‘Danica’, ‘Ellwangeriana’, ‘Ericoides’, ‘Elegantissima’, ‘Globosa’, ‘Golden Globe’, ‘Umbraculifera’, ‘Woodwardii’ ir kitos veislės. Šie augalai yra patys nereikliausi dirvai ir vietai. Jie tinka ir karpomai, ir nekarpomai gyvatvorei. Veislių aukštis svyruoja nuo 1 m iki 10 m. Būtinai pasidomėkite, kokio aukščio ir pločio bus lajos. Sodinukai išrikiuojami eilėmis, tarp jų paliekant 40–80 cm tarpus.
2. Nekarpomoms gyvatvorėms tinka raukšlėtasis erškėtis (Rosa rugosa). Krūmai užauga 1–2 m aukščio. Gausiai žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, subrandina spalvingus vaisius. Šakos dygliuotos. Pro tokią gyvatvorę brautis nenorės niekas. Trūkumas – dauginimasis šaknų atžalomis.
Erškėčių gyvatvorę pasodinti nesunku. Ji atspari žiemos šalčiams, nereikli, geriausiai auga atviroje vietoje, vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvoje. Tarpai tarp sodinukų priklauso nuo veislės. Svarbiausia, kad sodinimo atstumai nebūtų didesni už pusę veislės lajos pločio, apie 20–30 cm.
3. Paprastasis pūslenis (Physocarpus opulifolius) yra 2–3 m aukščio. Jo gyvatvores galima karpyti, bet gražiausiai atrodo pasipuošusios žiedais ir vaisiais, laisvai augančios. Privalumai – krūmai tankūs, gausiai lapoti, gerai sulaiko dulkes, neleidžia į šalis atžalų, ūgliai tvirti. Nekarpomas viršus išlinksta į šalis, todėl gyvatvorės užima daugiau vietos. Pūslenis auga labai greitai, visiškai atsparus šalčiui, nereiklus dirvai ir drėgmei. Sodinukai sodinami 30–50 cm atstumais.
4. Paprastieji (Juniperus communis) ir uoliniai kadagiai ir (J. scopulorum) atsparūs ligoms ir kenkėjams, žiemos šalčiams, pakenčia užterštą miesto orą, lėtai auga bet kokioje dirvoje, bet karpymo nemėgta. Gyvatvorei tiks aukštos koloniškos formos: paprastieji kadagiai ‘Compressa’, ‘Hibernica’ ir ‘Suecica’, uoliniai kadagiai ‘Skyrocket’ ir ‘Blue Arrow’. Atstumas tarp sodinukų turėtų būti apie 40–60 cm.
5. Nors pušys (Pinus) daugiausia yra aukšti medžiai, tačiau kelios žemaūgės (1–2 m) formos tinka nekarpomoms gyvatvorėms: kalninės pušies žemaūgis varietetas (P. mugo var. pumilio), krūminė pušis (P. pumila), veimutinės pušies (P. strobus) veislės ‘Minima’ ir ‘Radiata’. Jos ištvermingos, pakenčia sausą, nereiklios dirvai, atsparios šalčiui, šviesomėgės. Labai retai tenka nukirpti vieną kitą atsikišusią šaką ar nugnybti nepageidautiną metūglį. Atstumas tarp sodinukų turėtų būti 60–100 cm.
6. Gyvatvorėms rinkitės rūšis ir veisles gražia glausta laja, kurios nereikia karpyti. Tokios yra Tunbergo raugerškio (Berberis thunbergii) veislės tamsiai raudonais lapais: ‘Helmond Pillar’, ‘Red Pillar’, ‘Atropurpurea’. Augalai užauga apie 1–1,5 m aukščio ir panašaus skersmens. Atstumas tarp sodinukų – 20–50 cm.
7. Baltosios sedulos (Cornus alba) krūmai užauga apie 2 m aukščio. Jie atsparūs šalčiui, nereiklūs dirvos derlingumui ir drėgnumui, pakenčia dalinį šešėlį. Tinka ir žalialapės, ir margalapės veislės, pavyzdžiui, ‘Elegantissima’, ‘Spaethi’, ‘Sibirica Variegata’. Pavasarį baltosios sedulos žydi į skėtiškus žiedynus susitelkusiais baltais žiedais. Rugsėjo mėnesį subręsta vaisiai, išsilaikantys iki žiemos. Visų trijų nurodytų veislių šakelės raudonos. Tarp sodinukų paliekami apie 30–50 cm tarpai.
