Atsiradus galimybei augalus sodinti ne tik pavasarį, dažnas vasaros viduryje iš medelynų ar augalininkystės centrų įsigyja vazonuose parduodamus augalus.
Tinkamai pasodinti bei prižiūrimi iki rudens jie puikiai įsišaknija ir puošia sodybą.
Svarbu parinkti tinkamą vietą
Sumaniusiesiems savo namų valdas apsodinti gyvatvore, dendrologė Irena Noreikienė sakė, kad galima pasirinkti visais metų laikais žaliuojančią ar numetančią lapus gyvatvorę.
„Šiaurinėje sodybos pusėje geriau sodinti atsparius žvarbiam vėjui ir šalčiams lapuočius – ligustrus, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. Šiuos medžius ir krūmus galima karpyti. Pavėsį mėgsta kukmedžiai ir darželinės hortenzijos, tačiau reikia atsiminti, kad jos leidžia atžalas“, – patarė specialistė.
Didžiausias augalų pasirinkimas saulėtai vietai. Galima sodinti visžalius, spygliuočius koloninius kadagius ‘Skyrocket‘, paprastuosius kadagius ‘Hibernica‘, kolonines tujas. Įspūdingai atrodys tujos ‘Smaragd‘. Išvardytų augalų nereikės karpyti, nes jų formą lemia veislė.
Atsparus šalčiams
Dendrologė pataria nesižavėti puskiparisiais. Jų gyvatvorė bus graži, bet neilgaamžė. Po šaltesnės žiemos puskiparisiai iššals arba stipriai apšalę nuruduos. Šalčiui jautrios ir raudonlapės kaukazinės slyvos. „Jei bijote, kad gyvatvorė neiššaltų, galima sodinti alyvas, putinus, gudobeles, ginalinius klevus, skroblus, Zybolto obelis, pūslenius, ligustrus, kaulenius, – vardijo specialistė, – tačiau reikia atsiminti, kad karpomi krūmai ir medžiai nežydės. Jei norite neaukštos ir žydinčios gyvatvorės, reikia rinktis japonines lanksvas arba sidabrakrūmius.“
Geriau jaunesni augalai
Pasak dendrologės I.Noreikienės, norintieji suformuoti gražią karpomą gyvatvorę turi sodinti jaunus augalus.
„Klysta manantieji, kad pasisodinę ūgtelėjusius augalus galės iškart džiaugtis gražia karpoma gyvatvore, – perspėjo I.Noreikienė. – Vienmečiai ar dvimečiai augalai geriau sutankėja nei senesni. Iš jaunų augalų galima lengvai suformuoti nepermatomą pageidaujamo pločio gyvatvorę. Pasodinus pirmaisiais metais gyvatvorė nesiaurinama, laukiama, kol medeliams ir krūmams užaugs šoninės šakelės, taigi karpomas tik viršus. Sezono metu gyvatvorės karpomos mažiausiai du kartus. Jei formuojama žema ir tanki gyvatvorė, augalai karpomi 3–4 kartus per vegetaciją.“
„Pikta“ ir nepraeinama
Jei teritorija neaptverta, galima sodinti gerai sutankėjančius spygliuotus augalus, pro kuriuos nepraeis nei žmogus, nei žvėris. Tokia gyvatvorė, anot dendrologės, namus saugos geriau už tvorą.
„Ilgaamžiškiausios ir „pikčiausios“ yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės, – sakė pašnekovė. – Dvimečius, trimečius sodinukus reikia sodinti 30–40 cm atstumu. Jų viršūnė kerpama 30–40 cm aukštyje. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinės slyvos, erškėčių ir raugerškių gyvatvorės.“
Eilės ir atstumai
Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatiškai dviem eilėmis.
„Tujų ir kitų visžalių spygliuočių negalima sodinti dviem eilėmis, – perspėjo dendrologė. – Jei formuojama karpoma gyvatvorė iš vakarinių tujų, medeliai puikiai sutankėja ir galima palaikyti norimo aukščio ir pločio formą. Koloninės tujos ir kadagiai suaugs ir susiglaus nekarpomi. Svarbu nesusodinti jų per tankiai, nes nenumetantys spyglių ir lapų visžaliai augalai gali išplikti arba pradėti sirgti grybelinėmis ligomis. Geriausias atstumas – 70–80 cm. Lapuočiai sodinami tankiau – viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatiškai 30 x 30 cm.“
Būtina priežiūra
Pasak specialistės, šalia gyvatvorės sodinant kitus augalus svarbu išlaikyti tinkamus atstumus.
„Jei auginate aukštą medelių, o ne krūmų gyvatvorę, vaismedžius ir vaiskrūmius nuo jos sodinkite 8 metrų atstumu, – patarė I. Noreikienė. – Derlių duodantys augalai turi augti 4 metrų atstumu nuo kaulenių, ligustrų, sedulų, lanksvų, sidabrakrūmių, žilakrūmių gyvatvorės.
Gyvatvorė „neapvalgys“ šalia pasodintų augalų, jei bus patręšta. Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais.“
Gyvatvorės turi būti genimos reguliariai. Daugumą jų reikia genėti bent du kartus per metus. Genėjimas vasarą paspartina ūglių augimą, dėl to neišretėja gyvatvorės apačia. Naujų ūglių augimą skatina ir reguliarus tręšimas, laistymas.
Pavasariais verta patręšti azoto trąšomis. Jei pamatėte, kad jūsų gyvatvorė apačioje prie žemės yra gerokai praretėjusi, suteikite jai tokią formą, kad apatines šakas pasiektų saulės spinduliai. Dėl daugelio augalų plastiškumo galite suformuoti įvairiausių formų figūras.
