2002 m. vasarą, Manheteno vystymo korporacija organizavo pasaulinį architektų bei dizainerių konkursą. Konkurso dalyviai turėjo pateikti ploto, kuriame stovėjo Pasaulio prekybos centras, užstatymo projektinius pasiūlymus. Konkurso dalyviai 16 akrų plotą turėjo paversti vieta, kurioje būtų įamžintas Pasaulio prekybos centro atminimas bei vyktų aktyvus gyvenimas.
Konkursą paskelbusi korporacija gavo 406 paraiškas-pasiūlymus iš viso pasaulio. Iš daugelio architektų bei dizainerių pateiktų projektų už aiškiai išreikštas idėjas organizatoriai atrinko septynis kandidatus. Atrinkti autoriai turėjo pateikti aiškią, integruoto į aplinką naujojo komplekso viziją, sukurtą atsižvelgiant ir į visuomenės nuomonę bei pageidavimus. Buvo reikalaujama, jog vienas iš komplekso pastatų būtų dangoraižis – jis turės simbolizuoti sugriautuosius Pasaulio prekybos centro daugiaaukščius pastatus.
2002 m. gruodį, atrinktųjų architektų komandos pateikė devynis pasiūlomuosius projektus. Prieš išrinkdami laimėtojus konkurso organizatoriai nusprendė išsiaiškinti ir miesto bei visos šalies gyventojų nuomonę apie pateiktus projektus, todėl sukurtieji projektai buvo viešai pristatyti visuomenei: darbai buvo eksponuoti parodoje, kurią aplankė daugiau kaip 100 tūkst. lankytojų. Pastatų planai ir vizualizacijos buvo pateiktos internetinėje svetainėje, pritraukusioje milijonus lankytojų. Viešuose susitikimuose projektų kūrėjai pristatė ir komentavo savo darbus.
Kiekvieną pateiktą projektą komisija vertino pagal tam tikrus kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Taip pat buvo atsižvelgiama ir į visuomenės išreikštą nuomonę bei pageidavimus.
Galiausiai buvo atrinktas vienas projektas, kuris ir laimėjo konkursą, – tai Danieliaus Libeskindo (Daniel Libeskind) studijos projektas “Memory Foundations” (“Atminties fondai”). Šios studijos pateikto projekto viena pagrindinių idėjų – atidengti duobės, likusios išvalius prekybos centro griuvėsius, molinių sienų elementus. Šios sienos, sulaikančios Hudzono upės vandenis, fragmentai simbolizuos Amerikos demokratijos bei žmonių, išgyvenusių rugsėjo 11-osios siaubą, dvasios stiprybę.
Projekto autoriai po Prekybos centro likusioje duobėje (30 pėdų žemiau gatvės lygio) siūlo įkurti “Atminimų sodą” (“Memorial Garden”). Kadangi prekybos centro teritorija turi daug skirtingų lygių, architektai turėjo galimybę vakarinėje sklypo dalyje sodą nuleisti net 70 pėdų žemiau gatvės lygio. Tokiu būdu komplekso lankytojai masyvių molinių sienų atodangas galės matyti nuo apačios iki pat viršaus.
Architektų suprojektuotas muziejus bus įkurtas užstatomos teritorijos centre, kartu per šį muziejų bus galima įeiti ir į Atminimų sodą. Aplink jį iškils įvairios paskirties pastatai, meno centras.
Naujojo komplekso akcentas – daugiaaukštis pastatas su 1,778 pėdų aukščio antena. Šis pastatas padės atkurti Manhetenui būdingą horizonto liniją bei dar kartą patvirtinti šio rajono - Niujorko širdies - didingumą.
Dvi didelės erdvės formuos įėjimus į naująjį kompleksą. Rytinį įėjimą į kompleksą bei įėjimą į muziejų jungs erdvė, kurioje kiekvienų metų rugsėjo 11 dieną nuo 8:46 ryto, kai lėktuvas įsirėžė į pirmąjį dvynį dangoraižį, iki 10:28, t.y. laiko, kai buvo sugriautas antrasis daingoraižis, pastatai nemes jokių šešėlių. Muziejaus vakaruose bus įkurta kita atvira erdvė – Didvyrių parkas.
Amerikiečių manymu, D. Libeskindo komandos projektas yra labai vaizdingas ir įkvepiantis, pagerbiantis tuos, kurie žuvo tragedijos metu, ir kartu simbolizujantis Manheteno atgimimą.
