Tiesa, dalį šio lango dengia juoda lininė užuolaida, tačiau taip ji sukuria teatrališką užkulisių įvaizdį. Miestas – tarsi pagrindinė scenografija, kurioje, nelygu para ir metų laikas, kinta tik apšvietimas.

Pasislėpus užkulisiuose, miniatiūrinėje, tačiau švarioje ir skaidrioje erdvėje, galima atgauti jėgas ir tada vėl išeiti į „sceną“, vadinamąjį viešą gyvenimą. Šiame bute sudarytos sąlygos būti savimi, daryti tai, kas patinka, ir nesunkiai atsipalaiduoti, kadangi viskas – čia pat, ranka pasiekiama. Kasdienė ruoša užima mažiau laiko, jį galima skirti susitikimams su draugais, apsilankymams spektakliuose ar koncertuose.

Iš tiesų, jaunam žmogui nereikia daug materialių vertybių, jis geba apriboti savo poreikius iki minimumo – patogi darbo vieta, kompiuteris jam svarbiau nei plati dvigulė lova ar sūkurinė vonia.

Kaip teigia šio interjero autoriai, svarbiausia užduotis ir buvo išgryninti poreikius, atvira paliekant tik tai, kas būtina, o daugumą daiktų suslepiant į spintas ar virtuvės baldus. Architektų teigimu, projektuodami jie labai stipriai buvo saistomi patalpos dydžio, nes reikėjo įgyvendinti pagrindinį šeimininkų norą kuo kokybiškiau gyventi tokioje mažoje patalpoje. Taigi buto gyventojams teko iki minimumo sumažinti įgeidžius, atsisakyti kai kurių įpročių, kad erdvė liktų neapkrauta ir joje dvelktų lengvumo estetika.

Spintoje su veidrodinėmis durimis architektams pavyko sutalpinti ne tik skalbimo, bet ir drabužių džiovinimo mašiną ir taip laimėti vietos nedidelei vonios patalpai kitoje pusėje. Miegamoji sofa parinkta išlankstoma, kad dieną atsirastų daugiau laisvos erdvės. Priešais sofą įrengtos lentynos ir darbo vieta beveik per visą sienos ilgį. Tokį funkcionalų darbastalį dviem žmonėms apšviečia lentynoje virš jo integruotas LED apšvietimas, kaip ir chrestomatinis stalinis šviestuvas „Artemide“, tampantis vienu iš juodų akcentų kartu su elegantiška baro kėde, nedideliu kavos staliuku ir pora šviestuvų virš baro.

Baras-sala šiame būste suprojektuotas neatsitiktinai – jis atlieka virtuvės atskyrimo nuo poilsio vietos, valgomojo stalo, papildomo virtuvės darbastalio ir spintelės funkciją – čia sumontuotas žemas šaldytuvas. Šiame kompaktiškame būste, taupant vietą, nėra varstomų durų, išskyrus virtuvės spinteles. Stumdomosios durys skiria ir higienos patalpą nuo koridoriaus. Joje – tik klozetas ir praustuvas, dušo sienelės atsisakyta, grindyse sumontuojant linijinį trapą vandeniui nubėgti – taip patalpa atrodo erdvesnė.

Bute vyraujančios baltos spalvos monotoniją kiek suardo mozaikinės plytelės prieškambaryje ir vonioje, tačiau interjero vientisumas išlaikomas. Didelės veidrodinės plokštumos, įrengtos ten, kur labiausiai tinka funkciškai, – koridoriaus sieninės spintos durims ir dušo patalpoje, neblaško dėmesio.
„Ledinio“ interjero įvaizdį sušildo ir sendintos tekstūros: pilkai beicuoto ąžuolo grindys, keletas senovinių gana intensyviai skaitytų ir ne vieną šeimininką pakeitusių knygų, praėjusio šimtmečio rašomoji mašinėlė ir būrelis medinių skulptūrėlių. Išsaugoti brangūs daiktai iškalbingai byloja apie čia gyvenančius žmones.

O kad mažame būste deramai atsiskleistų asmenybės ir visi liktų patenkinti tiek gyvenimo kokybe, tiek estetika, šeimininkai ir architektai negailėjo pastangų ir laiko. Nenuostabu, jog rezultatas visiškai pateisino lūkesčius.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Interjero fotogalerija:

Interjero kūrėjai: Jokūbas Jurgelis ir Jurga Marcinauskaitė, studija „2xj“, interjeras dalyvauja konkurse, kuriame kviečiami visi balsuoti už patikusius darbus tendencijos.lt.